VAISTAŽOLIŲ PARUOŠIMAS VARTOJIMUI

VAISTAŽOLIŲ PARUOŠIMAS VARTOJIMUI

 

Fabrikai, kai kuriais atvejais ir vaistinės, turi įrangą, leidžiančią gaminti įvairius ruošinius atsargai. Namų sąlygomis tokios įrangos nėra arba nėra sąlygų ruošiniams (preparata-mas) tinkamai patikrinti, išbaigti. Todėl namuose patikimiausia ir patogiausia pasigaminti vandenines ištraukas tam kartui ar tai dienai? Vaistingosios žaliavos nevienodos. Vienos kietos, sūdrios, nesunku suprasti, kad iš jų išvilioti veikliąsias medžiagas bus daug sunkiau negu iš minkštesnių,švelnesnių ar buvusių, kol nebuvo išdžiovintos, sultingų. Todėl ir gaminti reikės skirtingai.

Namų sąlygomis pasiruošti vaistažoles greitam naudojimui galima sakysime, termose. Tačiau ne kiekviena šeimininkė turi termosą, dažnai jis reikalingas ir kitokiems tikslams, o švarus emaliuotas puodukas ar katiliukas visada atsiras. Tikriausiai bet kur atsiras ir stiklinė ar stiklainis.

Kai reikia pasiruošti tik vienam kartui (pvz., persirgus gelta, kasdien apie valandą po lengvo valgio pravartu išgerti stiklinę kvapios, karštos, nesaldintos arbatos). Tam reikia nedaug vaistažolių, apie 1 arbatinį šaukštelį ar net mažiau. Nurodytas vaistažolių kiekis (jei imama mažiau kaip 1 arbatinis šaukštelis) stiklinėje užplikinamas verdančiu vandeniu, palaikomas iki patogios temperatūros, galima kartą kitą pamaišyti. Receptuose ar kitokiuose nurodymuose, kai rašoma „paruošti arbatą“, būtent taip ir suprantama.

Jei reikia pasiruošti visai dienai, 1 valgomasis šaukštas vaistažolių ar jų mišinio emaliuotame inde užpilamas 1 stikline šalto virinto vandens. Pašildoma iki užvirimo, uždengiama ir pravėsinama iki patogios gerti temperatūros, nusunkiama ar perkošiama. Dalis skysčio, apie 1/3, išgeriama, kai pravesta, likutis išgeriamas jau atvėsęs kelių valandų tarpais arba pašildomas, jei taip nurodyta. Taip paruoštas gydomasis gėrimas vadinamas užpilu (inįusum) į ruošiamas iš lapų, žiedų, žolių, sultingų vaisių, gleivingų žaliavų, aromatinių vaisių (kmyno,krapų) ar aromatinių šaknų ir šakniastiebių (pvz., ajero).

Kai reikia pasigaminti vaistą iš kietų vaistažolių (pvz., gluosnio žievės, alksnio kankorėžėlių, miškinės sidabražolės ar gyvatžolės šakniastiebių), reikalingą žaliavos kiekį, dažniausiai 1 valgomąjį šaukštą, kurios vienos vaistažolės ar mišinio emaliuotame indelyje užpilame stikline su ketvirčiu ar pusantros stiklinės šalto virinto vandens, palaikome 2 vai., kad žaliava subrinktų, užviriname ir paliekame apie 10-15 min. šiltoje vietoje, po to pravėsiname, jei reikia – nusunkiame ar perkošiame. Kiek vandens imti ir kiek laiko palaikyti šiltoje vietoje, nurodoma recepte. Iš kietų žaliavų paruoštas gydomasis gėrimas vadinamas nuoviru (decoctum).

Tais atvejais, kai vaistažolių nuovirą, arbatą ar užpilą vartos vienas asmuo, vandens kiekis gali šiek tiek svyruoti, nes vis tiek teks vienam. Jei tą patį vartoja keli, reikia imti tiksliau ir tiksliau padalinti.

Būna, kad ligoniui reikia suvartoti daugiau skysčių arba atvirkščiai — skysčių kiekis ribojamas (tai turi būti nurodyta recepte arba nusakyta žodinėje rekomendacijoje). Kai skysčių kiekį tenka riboti, labai daug mažinti negalima. Jei vandens vietoj 1 stiklinės bus paimta mažiau negu 3/4, ne visas veikliųjų medžiagų kiekis bus ištrauktas. Jeigu ligoniui rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, geriau gaminant imti tiek, kiek priklauso, o nukošus liekanas užpilti antrą kartą (geriau šaltu virintu vandeniu, bet galima ir verdančiu), pašildyti iki užvirimo ir pravė-
sinti. Antrojo užpylimo skystį išgerti kaip paprastą gėrimą.

Kai reikia pasiruošti vartojimui valerijono šaknis, o ligonio širdies ritmas pagreitėjęs, susmulkintus į rupius miltus šaknų gabalėlius 2—3 vai. palaikome užpyię šaltu virintu vandeniu – tai šaltas užpilas.

 

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus. 1994

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *