VAISTAŽOLĖS PRAKAITAVIMUI

VAISTAŽOLĖS PRAKAITAVIMUI

 

Teisingai sakoma: prakaituosi — gripui nepasiduosi. Tikrai, vos pajutus gripo pradžią, prakaitavimas

gali labai daug padėti, žinoma, jei dėl kokių nors ypatybių ar sveikatos sutrikimų prakaitavimas nėra

ribojamas. Kai širdis labai silpna, labai išsivysčiusi sklerozė, sunki egzema, prakaitavimas gali būti

nepageidautinas. Aišku, kai jau reikėtų prakaituoti, ne metas aiškintis – tinka ar ne, tad vertėtų iš

anksto pasitarti  su gydytoju ir išsiaiškinti, leidžia sveikata ar neleidžia prakaitavimo procedūrų.

Esame įpratę prakaitavimą skatinti liepžiedžių arbata, tačiau, kad ir labai mėgiama, tai ne visada pati

geriausia prie-monė. Jeigu skrandžio sulčių rūgštingumas mažas, gleivinga liepžiedžių arbata nėra

pats geriausias gėrimas, ypač dide-liais kiekiais. Prakaitavimui skatinti liepžiedžiai nelabai tinka ir

lytinio brendimo metu, kai beria jaunatviški spuogai, ir klimaksui prasidėjus, ypač atidūs turėtų būti

vyrai, nes vyrų  klimaksas mažiau pastebimas negu moterų, tačiau svei-katai žymiai pavojingesnis,

dažnai lydimas

infarktu ar insultų. Nereikia vartoti liepžiedžių ir drauge su kortikoteroidiniais vaistais, pvz., kortizonu,

prednizolonu ir kortizono turinčius tepalus. Prakaitavimą, ir netgi stiprų,  gali sukelti bet kuri kvapi vaistažolė, ypač jei arbata geriama karšta, stipriai pasaldinta, gali būti šiek

tiek parūgštinta vitaminu C ar jo turinčiomis sultimis. Saldinti geriau cukrumi (žinoma, jei natūralūs s

aldumynai neribojami, cukraligininkai turėtų pasitenkinti nesaldinta arbata arba saldinta ksilitu,

sorbitu). Jei norima saldinti medumi, medus būtinai turi būti paruoštas vartojimui, t.y. praskiestas

vandeniu ir  pavirintas arba pakaitintas vandens vonioje. Karštą, saldžią arbatą, jei norime, kad skatintų

prakaitavimą, būtinai reikia išgerti greit. Neisirgdami, nei sveiki būdami neturime vartoti sacharino. Visaip liaupsinamas

sacharinas vartojaimui visai netinka, visais atvejais sveikatai  labai pavojingas. Tad jei negalima vartoti natūralių saldumynų, verčiau visai be jų apseiti arba

vaitoti sintetinius

baltyminius (pvz., slasteliną) ar natūralius gliukroninės rūgšties (pvz., saldymedžio šaknis ar

ekstraktą), saldintojus. Jei nieko iš šių dalykų gauti negalima, verčiau  visai atsisakyti, nei vartoti sachafiną. Atminkite, kad sacharinas ir panašūs sulfogaminiai gali

skatinti vėžinius susirgimus.

Kai kraujospūdis aukštas arba aukštokas, geriau tinka skėtinės aromatinės žolės (kmynai, krapai,

anyžiai, petražolės), nereikia pamiršti,  kad skėtinės žolės skatina ir šlapimo išsiskyrimą. Jei kraujospūdis žemas ar normalus, gerai tinka

visos liepžiedės aromatinės žolės (čiobrelis, monarda, raudonėlis, juozažolė ir kt.), gerai tinka

ramunėliai. Visais arvejais (jei nėra alergijos salicilatams) tinka gervuogės, žemuogės, žiognagės.

 

1994

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *