VAISTAŽOLĖS NAMUOSE, JŲ DOZAVIMAS

VAISTAŽOLĖS NAMUOSE, JŲ DOZAVIMAS

Jų reikia dėl kelių priežasčių: kad ir kokia gera ir patogi būtų medicininė tarnyba, būna atvejų,

 kad pagalbą suteikti reikia tuoj pat ir

patiems, pvz., netikėtai sukarščiavus, susižeidus, nusiplikinus ir pan. Namuose reikia turėti vaistų,

 vaistažolių, būtinai greitajai pagalbai.  Yra ir antrasis atvejis: namuose yra chroniškas dažnai

paūmėj antis ligonis, persirgęs sunkia liga ir ilgesnį laiką reikalingas didesnės ar

mažesnės slaugos, priežiūros. Pagaliau vaistažolės reikalingos ir tuo atveju, kad galėtų būti

vartojami vaistai, bet tinkamų arba negalima

gauti, arba jie nėra patikimi, iš visų pašalių sužvejoti, ligonių namuose buvę, platinami per

įvairias labdaras.

Pirmuoju atveju reikia žinoti apie vaistinguosius augalus ne taip jau daug, ir jų vartojimą bei

 pasirinkimą galima pa-tikėti kiekvienam

suaugusiam, augalus pažįstančiam bei svei-kai protaujančiam piliečiui, tereikia priminti, kad

visada galima pasirinkti žinomų, bet nevartoti menkai pažįstamų žymiai plačiau, lyg vėduoklė,

 ir daug dažniau ir daugiau nesiderina su kitomis vaistažolėmis ar vaistais. Savo nuožiūra

rinktis vaistažolių, tuo labiau jų mišinių chroniškai sergantiems, persirgusiems sunkiomis

 ligomis arba ir profilaktiškai negalima. Visais

šiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju, pasiruošti jo patartas žoles, vartoti tokiais kiekiais

 ir tokį laiką, kaip gydytojas nurodys, savo

nuožiūra negalima nieko nei pridėti, nei atimti. Jei vartojant gydytojo nurodytas žoles tenka

 gerti kokius naujai paskirtus vaistus, būtina su gydytoju suderinti, ar naujieji vaistai tiks

 drauge su jau vartojamomis žolėmis.

Vidutinė vaistažolių dozė suaugusiam žmogui —1 kupinas valgomasis šaukštas smulkintos

 vienarūšės žaliavos ar mišinio parai, tačiau,

atsižvelgiant į sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, gali būti didinama (tiesa, labai retai) ir

 gana dažnai — mažinama.

Tos pačios vaistažolės ar mišinio vartojimo trukmė — kelios dienos ar pora savaičių (labai retai),

 bet gydytojas gali nurodyti ir kitokią

trukmę.

Juk ne visi vienodą maistą valgome: vieni žalumynus žiaumojame ir suvartojame jų daug —

 liesas, nekoloringas maistas ir baltymų ne itin daug, kiti valgome žymiai koloringesnį, suvartojame

 jo mažiau, bet daugiau prisiduriame vaisių, dar-žovių, ir ne tik šiaip sau

pasiskaninimui, bet ir masei sudaryti, kad žarnynas galėtų normaliai veikti. Kaip besimaitintume,

 per parą suaugęs suvartoja maisto apie

tris kilogramus. Su maistu turime gauti medžiagų energijai gaminti, turime turėti ir „remontinių“

 medžiagų susidėvėjusioms ląstelėms

atstatyti, o jauni bei maži f. ir augti. Reikia ir vitaminų, mi-neralinių medžiagų ir kitokios „smulkmės“

, kuri desimtosiomis ar šimtosiomis

gramų dalimis skaičiuojama, bet mūsų gyvybei labai svarbi. Reikia tai reikia, bet turime itin stengtis,

 kad visos medžiagos būtų labai gerai

suderinamos, kad jų būtų, kaip sakoma, nei stoka, nei likis.

Vaistažolės — nei Šienas, nei daržovės, jų kilogramais ne-valgome, nuolat tų pačių nevartojame. Ar

 kurios nors vienos vaistažolės, ar jų

mišinio parai vos penketo gramų pakanka su-augusiam žmogui. Tegul neįsižeidžia šešiolikmečiai,

 bet vaistų ir vaistažolių atžvilgiu jie dar nesuaugę. Beje, įvairiuose kraštuose, priklausomai nuo

klimato bei brendimo spartos, amžiaus ribos šiek tiek svyruoja, pvz., švedai suaugusiais linkę laikyti

 19—21 metų gerai išsivysčiusius jaunuolius, itala i— 17—18 metų. Ne tik nevienodai bręstame —

nevienodai ir senstame,

tad vyresnio amžiaus žmonėms tenka kiek keisti dozes, mažinti jas. Ir vėl ne visai parankus dalykas

 — toli gražu ne visi nori vadintis senais, be to, kalendorinė ir fiziologinė senatvė — nėra visai vienoda

, taigi dozės gana apytikrės, pasirenkant reikia atsižvelgti ir į organizmo būklę (silpniems jos turėtų

būti kiek mažesnės) ir būtinai atsiminti, kad geriau kiek mažiau pavartoti negu padauginti.

Apytikrės dozės galėtų būti tokios: nuo pusės ligi metų – nuo 1/22 ligi 1/8 suaugusio žmogaus dozės,

 antrais trečiais – nuo 1/8 ligi 1/6, trečiais ketvirtais – nuo 1/6 ligi 1/4 suaugu-sio dozės, penktais

septintais – apie 1/3, aštuntais dvyliktais – apie 2/5, nuo dvyliktų ligi keturioliktų — 2/5 suaugusio

 dozės, keturiolikos – septyniolikos – apie 2/3, septyniolikos – de-vyniolikos – apie 3/4 suaugusio

dozės. Kūdikiams ligi pusme-čio apytikrės dozės tokios: iki 1 mėn. — 1/16 suaugusio dozės dalis,

 dviejų trijų mėn. — 1/12, 3-6 mėn. – 1/8.

1994

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *