Sinusitai

 

SINUSITAI

 

Sinusitai – pavojingi susirgimai, nes gali sukelti smegenų apvalkalų uždegimus, ir net geriausiu atveju, sudarydami
chroniškus uždegimo židinius, kenkia širdies raumeniui, sudaro nervinę įtampą, tad rūpintis sinusitų gydymu būtinai
reikia, tačiau visiška nesąmonė manyti, kad gydant kurią nors pažeistą vietą, galima sinusitą išgydyti. Beje, daugumos
sinusitų priežastis – netikusiai gydyta sloga, nes ir paprastos slogos negalima išgydyti vien nosį tvarkant. Burnos
ertmėje daug susisiekiančių kanalų, o kaukolėje prie šių ertmių – daug akytų kaulų, tai ir sudaro puikias sąlygas ligos
pradams užsislėpus puikiai palaukti, kol gydoma kuri nors viena vieta. Gydyti būtina tik vienu metu visus susisiekiančius
ruimus, nors tuo metu ten ir nebūtų paūmėjimo. Tai nereiškia, kad nereikia intensyviau gydyti tų vietų, kuriose tuo metu
yra paūmėjimas. Būtina derinti ir užtvaras, ir aktyvų gydymą.

Susisiekia: akys ašarų latakais, nosis ir nosiaryklė, Eustachijaus vamzdžiais susisiekia ausys, burnos ertmė atvira į
kvėpavimo takus ir virškinimo kelią, atvira ir į lauką, iš kur galima gauti ne tik maisto ir oro, bet ir įvairių teršalų,
ligų pradų. Norime gydytis ar apsisaugoti – turime vienu metu tvarkyti viską.

Rytą galima nusiprausti it katės letena, jei oda nebuvo užteršta kokiais kremais, galima ir visai nesiprausti arba
šliūkštelėti rieškutes šalto vandens, kad oda pasiruoštų sutikti lauko temperatūrą, kad miegai išlakstytų, bet parėję namo
turime nusiprausti ne šiaip sau, kad būtų prausimosi pareiga atlikta, bet nusiprausti gerai, kad veidas būtų nuvalytas.

Net ir tada, kai nesergame, būtina apsivalyti visas su lauku kontaktuojančias dalis.Jei sutrikęs virškinimas, rytais
burnoje šleikštu, neskanu, galima rimčiau pasivalyti dantis iš ryto, tačiau visiškai pakanka paskalauti burną vandeniu, o
šit vakare, prieš gulant, išsivalyti dantis būtina, žinoma, labai pravartu paskalauti burną po kiekvieno valgio.

Ne tik veido odą, bet ir akis reikia gerai praplauti parėjus namo. Didelė bėda, kad be teršalų, kurie mums kenkia be mūsų
noro, akys ir jų aplinka (vokai) dažnai teršiami sąmoningai – dažomi. Tokiais atvejais prieš plaunant akis specialiais
skysčiais, būtinai reikia gerai nuvalyti visokius dažus, o dar geriau – nesiteplioti. Akims praplauti tinka medetkų,
rugiagėlių (pakraštinių, vamzdelinių žiedų), liepžiedžių, kartais ramunėlių ar arbatžolių arbata ar užpilas, bet ką
pasirinkti, turi patarti gydytojas atsižvelgdamas į aplinkybes. Savo nuožiūra galima vartoti tik medetkų užpilą ar arbatą.
Iš medicininių priemonių praplovimui gali tikti silpnas valgomosios druskos ar cinko sulfato skiedinys, bet jei į akis
lašinami kokie vaistai, tai dėl to reikia pasitarti su gydytoju.

Į ausis vieną dieną lašiname po lašą spiritinio boro rūgšties tirpalo, kitą – po lašą kamparo aliejaus: jeigu yra, galima
lašinti ir karbolgliceriną. Kaitalioti būtina, nes lašinant vien aliejų, susidaro aliejiniai kamščiai, nuo vien spiritinio
boro rūgšties tirpalo pradės džiūti gleivinė, o vien nuo kar-bolglicerino pradės apmirinėti ausies landos gleivinė. Jei
vartojama pakaitomis — jokių nemalonių reiškinių nebūna, be to, kaitaliojant dezinfekuojančias medžiagas, neišsivysto
mikrobų atsparumas joms. Sutrintą kvapiojo snapučio (jeroni-mo, mertyno) lapą gerai įvyniojus į ploną audinį, kad į ausis
nepatektų trupinukų, galima kartais įkišti į ausies landą, bet tik taip, kad tamponėlį būtų galima nesuardžius lengvai
ištraukti.

Burnai skalauti tinka vingiorykštė, medetkos, čiobreliai, rau-donėlis, našlaitės, jonažolė.

Jeigu nėra uždegimo, galima vartoti ir ramunėlius, šalaviją, iš medicininių dalykų geriau tinka furacilinas, geriamoji
soda, valgomoji druska arba sodos ir druskos mišinys.

Nosį galima tepti boro mentolu, boro vazelinu, mentolo aliejumi, galima lašinti morkų aliejų, svogūno ar česnako aliejų
(tik ne sultis!), lašinti galima ir filtruotas alijošiaus sultis iš ampulių, taip pat ir gyvavedės (kolanchės,
paleistuvės). Alijošius (ir agava), svogūnai, česnakai turi daug kalcio oksala-to kristalų, namų sąlygomis neįmanoma
sulčių iškošti taip, kad nepatektų oksalatų. Šie įsminga į nosies gleivinę, adatėlės nespėja greit ištirpti, apauga
jungiamuoju audiniu — polipai garantuoti. Nosį labai pravartu praplauti, tam tinka tie patys užpilai ir arbatos kaip ir
burnos skalavimui, tik būtina gerai perkošti, kad nebūtų žolių gabaliukų. Iš pradžių dvi tris dienas įšvirkšti labai
negiliai, maždaug šnervių lygyje, kitas tris dienas – maždaug iki pusės nosies, ir tik po to -per visą nosį. Plovimui
tinka nedidelis (20-25 ml) guminis balionėlis minkštu galu.

Rudenį, žiemą ir pavasarį, kai orai permainingi, būtina nešioti kepurę arba skarutę.

Reikia ne tik galva ir veidu rūpintis, bet ir apsisaugoti nuo peršalimų; žiemą ir kai orai permainingi, būtinai reikia
nešioti vilnones kojinaites, mauti ne ant kitų kojinių, bet tiesiai ant odos. Ant odos reikia dėvėti ir vilnonį megztinį,
gali būti ir reto mezgimo. Bent nakčiai reikia pakeisti visus drabužius, bet labai pageidautina visiškai persirengti
dažniau. Kojas per-auti reikia dažniau, bent porą kartų, ir žiūrėti, kad nebūtų prakaituotos. Jei avalynė sintetinė, ji
turi būti erdvesnė: būtinai reikia įdėti milinį ar veltinį vidpadį.

Būtina grūdintis, kartą per parą ištrinti visą kūną drėgnu rankšluoščiu ir iki patraudimo patrinti šiurkščiu (pašukiniu,
frotiniu) sausu. Būtinai reikia pratintis prie skersvėjų, pradžioje kokiai minutei, po to truputį laiką ilginant (maždaug
savaitiniais tarpais) priprasti prie kelių valandų.

Jei pasitaiko paūmėjimų, šiaip peršalimų ar kitokių susirgimų, jokiu būdu negalima tikėtis, kad Šiaip sau praeis, būtinai
reikia rimtai gydytis nevengiant ir antibiotikų.

Paūmėjimų metu gali tekti daryti ruimų praplovimus, pūlių traukimus, ir šito nereikėtų vengti. Užleistiems sinusitams
įveikti reikia maždaug poros metų.

 

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *