ŠERMUKSNIS

ŠERMUKSNIS
Gražus šermukšnis baltų žiedų kepurėmis, gražus ir skaisčių vaisių kekėmis, puošnūs plunksniški jo lapai vasarą, o dar puošnesni rudenį, kai gelsti, rausti pradeda. Vasaros rytais šermukšnis atrodo it saulės pervertas — visas žiba, ant plaukuotų lapų rasos lašai kabo, o rudenį – liepsnote liepsnoja, ar saulė teka, ar saulė leidžias. Gražus šermukšnis. Tik ne vien dėl to grožio mūsų liaudis jį pamėgo, sodybose, pakelėse sodino.

Jaunoje šermukšnio žievėje, lapuose, žieduose gana daug fitoncidinių — gerai dezinfekuojančių medžiagų. Dėl jų mirkalai ir tiko gerklei paskalauti, akims ir žaizdoms praplauti. Geras vaistas buvo. Gaila, kad tiktai buvo. Tais laikais, kai tokį vaistą pramanė, labai mažai dulkių būdavo, ir tas pačias lietus lengvai nuplaudavo. Prieš gerą dešimtį metų tikrinome Lietuvoje augančių vaistažolių užterštumą. Net nuošaliausiose vietose augamieji mirkalams nebetiko, ir ne tik šermukšniai. Dulkės dabar irgi kitokios, didelę jų dalį sudaro benzino ir dyzelinio kuro dūmai, lipnūs, lietaus nenuplaunami. Kitoks jau ir vanduo — vandentiekių nebetinka mirkalams, nes chloruotas; šaltinių ir šulinių — užterštas, dažnai labai blogomis medžiagomis, įvairiomis skalbimo ir valymo priemonėmis. Net ir tada, kai buitiniam vartojimui ar net gėrimui tinka, mirkalams nebetinka. Šios rūšies vaistui reikia itin švarios žaliavos, itin švaraus vandens.

Šermukšnio žieduose yra salicilo junginių, todėl jo karšta arbata padeda išprakaituoti, sušvelnina sąnarių skausmus. Plentų, didesniųjų kelių pakraščių šermukšnių žiedai (taip pat ir vaisiai) tokiems vaistams nebetinka, bet nuošaliose sodybose, miškuose dar galima rasti šermukšnių, kurių žiedus galėtume skinti. Patikrinti nesunku. Palenkime šakelę ir atsargiai nubraukime viršūninį pumpurą. Jei pirštai išsisuodi-na – netinka.

Lapuose ir plonų Jiunų šakučių žievėje yra tanidinių medžiagų. Jos praverčia suviduriavus. Nors šermukšnis už daugelį tanidinių augalų vertingesnis, nes dar turi ir fitoncidų, dizenterijoms (ir amebinei, ir bakterinei), vidurių šiltinei bei paratifams gydyti netinka, netgi žalingas, mat, sukėlėjų neužmuša, o po sutraukta gleivine kiti vaistai įsibrovėlių nepasiekia. Nuo mechaninių ar alerginių, nervinės kilmės viduriavimų gali labai praversti. Nors arbata nuo viduriavimo ir virinama, žaliavą imti reikia tik nuo švarių medžių, nes virinimas dūminio užteršimo nepašalina.

 

Užsieniečiai nuo viduramžių ligi XIX a. labai stebėdavosi, kad lietuvaitės dabindavosi šermukšnių karoliais, jais ir vaikus puošdavo. Ir visai aišku, kad ne iš skurdo, bet itin šermukšnio raudonus vaisius mėgdamos, nes dabindavosi ir vargšės, ir turtingos. Esama net nuomonės, kad ten, kur kaimyniniuose kraštuose išlikęs paprotys šermukšniais dabintis, jei ne lietuvių, tai kitokių baltų gyventa.

Ne vien dėl grožio šermukšnių uogomis mūsų senolės dabindavosi. Besigėrėdamos, bežaisdamos po vieną kitą ir suvalgydavo. O šermukšnio vaisiuje — pusė vaistinės.

Vaisių luobelė ir sėklos yra kietos, sudžiūvusios, ir patys vai-t šiai kieti. Nekramtęs neprarysi, o dantys tik tada ir gali būti Ik sveiki, jei darbo turi. Kai apkramtytos luobelės ir sėklos patentka į skrandį, žarnyną – kutena jo sieneles, skatina virškinamuoju julčių išsiskyrimą, greitina peristaltiką. Žinoma, jei skrandžio sulčių ir šiaip daug, ir jos rūgščios, jei žarnyno veikla pagreitinta, šios ypatybės bus ne naudingos, bet žalingos. ;

I Vaisių minkštimas rūgštus, kramtant nuo dantų akme-nis nušveičia. Į skrandį patekusios rūgštys padeda skrandžio § sultims. Žinoma, tada, jei rūgščių nėra per daug. Kai rūgsčių perteklius, pakenkti gali.

Vaisių luobelė ryškiai raudona ar oranžinė, minkštimas Ek šviesesnis, bet irgi rausvas. Šis dažas artimas vitamino A giminaitis, o vitamino A „tarnyba“ — rūpintis, kad oda ir gleivines būtų stiprios, įvairių piktų atėjūnų neįveikiamos.Taip veikia ir šermukšnio vaisių dažas, tik, kaip ir vitaminas A, jis tirpsta riebaluose, tad valgykime šermukšnio vaisius po riebesnio maisto.

Sukramtykime šermukšnio sėklą – jos skonis panašus į vyšnios ar slyvos branduolio. Yra bendrų medžiagų, kurios veikia širdies raumenį, gilina jo susitraukimus. Tokiomis savybėmis pasižymi ir kitos vaisių dalys. Jei kokių kliūčių nėra, šios medžiagos gali praversti sergantiems širdies nepakankamumu. Šermukšnių vaisių arbata skatina šlapimo išsiskyrimą. Žinoma, tinka ar netinka, turi ne pats ligonis spręsti, o gydytojas.

Šermukšnio vaisiuose yra ir kitų labai vertingų medžiagų – pektinų. Šios medžiagos panašios į drebučius, kaip ir drebučiai, sugeba „surišti“ labai daugelį nereikalingų ar net žalingų medžiagų, pvz., sunkiuosius metalus. Technika naudotis išmokome gana lengvai, o išlaikyti švarią aplinką, neužterštą benzino švinuotais dūmais bei kitokiais nešvarumais, kol kas nesugebame. Tą mūsų nevalyvumą atsverti ir gali šermukšnio vaisiai, žinoma, jei dėl skrandžio, žarnyno ar kitų priežasčių neturime pasirinkti kitų pektinų, pvz., slyvų, baltųjų serbentų.

Gali šermukšnis labai vertingas būti, gali ir visai netikti, tai jau nuo mūsų priklauso, ar mokėsime juo pasinaudoti

Tačiau turime sutikti, kad šermukšnis turi daug vertingų medžiagų, bet bene vertingausia šermukšnio vaisių savybė -kad jų nereikia nei virti, nei šutinti, nei trinti ar spausti. Veikliųjų medžiagų nenustoja, lėtai džiūdami, pvz., pastogėse, gerai išsilaiko, dargi skanesni būna sušalę, tik, jei jau sušaldome, tai ligi pat vartojimo taip ir laikykime,

Vaistams tinka tik vi$iškai švarūs, dūmais neužteršti šermukšniai. Tokių nelengva rasti. Pasigardžiavimui galima ir vidutiniškai švarius pataisyti: atsargiai nuo šakučių atskirti, drungname vandenyje su geriamąja soda (1 valg. šaukštas su geru kaupu litrui) kruopščiai nuplauti, paskui bent 3-4 kartus švariu vandeniu perplauti. Taip nuplauti šermukšniai būna pakankamai švarūs, bet išlaikyti juos galima tik virtus arba karštoje orkaitėje išdžiovintus.

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus
1975

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *