PUSIAUŽIEMIS

PUSIAUŽIEMIS

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kadangi tai neprivaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią paprastai neina, tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną senovėje visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, būsiąs didelis bran-gymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių gali kilti didelių neramumų.

Tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Tai sausio 25-oji, pusiaužiemis. Nors, pasak specialistų, ši data jau tėra formalumas ir neatspindi besikeičiančios gamtos ritmo, tačiau tikėjimas barsuku reikalingas žinojimui apie tautą, jos papročius ir tikėjimus.