Podagra

PODAGRA

Sklerozę, druskų nusėdimą, akmenligę, podagrą galima pavadinti giminingomis ar bendradarbiaujančiomis ligomis. Visos jos
netaisyklingo maitinimosi padarinys. Svarbu ir anksčiau persirgtos ligos, kuo sirgo tėvai ir artimiausi giminaičiai.Jos
pasirenka organizmo vietas, kur kas nors ne visai tvarkoje.

Sergantieji podagra reikia gausiai gerti ir prakaituoti, tiesa, nepamiršti ir drabužius pasikeisti, ir sausai
nusišluostyti, nes šlapiam nuo prakaito lengva persišaldyti – tada liga dar paūmėti gali.

Ruduo nemalonus ir pavojingas. Vengiant peršalimų ir paūmėjimų pravartu lengvą vilnonę megztinę aprangą dėvėti tiesiai ant
kūno. Jei batai sintetiniais padais, irgi tiesiai ant basų kojų vilnonės kojinaitės ar bent pėdutes užsimauti, kojines
keisti nors du kartus per dieną.

Tokių akmenų, kurių nebūtų galima ištirpinti, nėra.  Aišku tik tiek: jei yra akmenukų ar druskų, negalima vartoti
organinio silicio turinčių augalų ar jų mišinių; geltonosios katpėdės (smiltyninio šlamučio), kraujažolės, dirvinio
asiūklio, varpučio šakniastiebių, miežių ir avižų lukštų.

Negalima vartoti jokių grybų, taip pat negalima ir kaip silkė ruoštų žuvų (kad ir išmirkytų), reikia labai vengti sūdytos
ir rūkytos mėsos (taip pat žuvies), prinokusių pupų, pupelių, žirnių, nereikia piktnaudžiauti ir soja, tuo labiau, kad
dažnai atveža ne maistinę — dietinę, o pašarinę ar savame krašte uždraustą vartoti. Negalima (ir labai griežtai) vartoti
tikros bei grūdinės ar šakninės kavos — visos skrudintos, o skrudėsiai labai skatina akmenų susidarymą, dirgina sąnarius.
Ir sveikiems nevertėtų vartoti aliejaus kepimui. O sirgdami kepenų akmenlige arba vartodami aliejų kepimui nesiskųskime
kepenų sutrikimais, podagra. Aliejaus galima dėti į košę, sriubą, mišraines ir kiek apsigydyti.

Jei yra akmenukų ar sąnarių uždegimų, tai nėr ko juos skatinti ir „šerti“, reikia atsisveikinti su rūgštynėmis,
rabarbarais, špinatais, neprinokusiais agrastais, svogūnais, česnakais, ananasais (ar sulčių mišinio su ananasų sultimis),
granatais. Mandarinus ir apelsinus tik kartais ir labai ribotai galima vartoti, citriną – tik švenčių progomis po riekutę
į arbatą, o greipfrutų nevartoti visiškai. Iš česnako ir svogūno galima ir verta paimti jų gerąsias dalis — kvapą, o
atmesti žalingąsias, kalcio oksalatą. Gaminant valgį į puodą dėti sveikas skilteles ar galvutę, o pagaminus – išmesti.
Galima smulkintą svogūną ar česnaką užpilti aliejumi, porą dienų palaikyti šiltoje vietoje, nupiltą aliejų vartoti, o
tirščius (jų neišspausti) – išmesti.

Kad nesikauptų druskos ir akmenukai, skysčių reikia suvartoti tiek, kad šlapimo būtų apie 1,5 litro per parą.

Akmenis labai dažnai galima išvaryti (juos aptirpdžius ar dar nedidelius), tačiau būtina žinoti ne tik akmenų dydžius, bet
ir takų, kuriais jie keliaus, būklę.

Mūsų „brangenybės“ dvisluoksnės — iš mineralinės ir cho-lesterininės dalies. Kai vartojame daug svilėsių, dervų, oksa-latų
turinčių daržovių ar vaisių, darbštuolis cholesterinas sugaudo tuos nenaudėlius, tvirtai suriša ir išridena su šlapimu ar
tulžimi, o jei pasitiekiame daugiau, negu gali išmesti, nukiša į kokius užkampius – sąnarius ar nudrebia nebeišlaikęs
tulžies pūslėje ar inkstų geldelėje, priglaudžia prie kraujagyslių sienelių… Mėgintuvėlyje ir ataugas, ir druskas, ir
skle-rozinius kamščius galėtume tirpinti dviem būdais: „plaudami“ muilu ar panašiomis medžiagomis ir suardydami cho-
lesterininę dalį, arba rūgštimis — tirpindami mineralinę dalį. Organizme taip elgtis negalima — vietoj muilo tenka
pasirinkti tam tikras vaistažoles, nors ir jos gali tirpinti ne tik sąnašas, bet ir kraujo kūnelius, o rūgščių perteklius
mažins natūralų mūsų organizmo šarmingumą. Taigi pastebėjimas, kad citrinos gali padidinti podagrą, yra teisingas!

Aliejus, jei išgeriamas pusvalandį prieš pusryčius ar apie 2 vai. po valgio, t.y., kai skrandis jau tuštėja, pratekėdamas
pro tulžies latako atsivėrimo vietą žarnoje šiek tiek tepa angelę, paslidina ją. Tai neblogai. Urodanas – gan geras senas
išbandytas vaistas, gerokai pralenkiantis daugelį modernesnių, nors duomenų ir labai mažai, tikriau jokių. Jo veikimą
atsargiai dar galima būtų sustiprinti vaistažolėmis; vienai savaitei pasiruošti vingiorykštės žolės {Herb. Filipen-dulae),
o kitai – lapuotų bruknių šakučių. Per dieną suvartoti po 1 valgomąjį šaukštą vaistažolių; emaliuotame indelyje užpilti
jas 1 stikline šalto virinto vandens, pašildyti ligi užvirimo, uždengti, atvėsinti; pirmoje dienos pusėje išgerti apie 3/4
skysčio, po pietų — likusį. Citrinos vaisiuose yra vitamino C, dirginančių medžiagų ir gan daug citrinos rūgšties, bruknių
ir spanguolių uogose – taip pat ne mažiau vitamino C, citrinos rūgšties, bet yra ir uždegimus slopinančių medžiagų, taigi
jos daug geresnės. Gero valgomoji šaukšto per dieną pakanka, kai sergama podagra, ypač esant paūmėjimui. Išgėrus trintų
uogų būtinai reikia išgerti maždaug 1 arbatinį šaukštelį geriamos sodos.

Žmoniškai valgant tinka žuvys (tiek gėlų vandenų, tiek ir jūrų, ypač geros šaldytos menkės), triušiena, vištiena ar
kalakutiena, neriebi kiauliena, ypač daug odos ir kremzlių turinčios dalys (pvz., kojos), senų galvijų mėsos vengti. Iš
daržovių gerai tinka bulvės, tik virtos, moliūgai, cukinijos, agurkai (jei konservuoti, tai be acto), ypač morkos ir
kopūstai. Vartoti galima ir žalius, ir virtus. Jei virtus, tai suvartoti ir skystį, kuriame virta. Iš prieskonių
geriausiai tinka salierai, petražolės, gelsvė, kmynai, krapai, tik nereikia vartoti vakare.

Podagra greičiau atleis sąnarius, jei nakčiai bus patrinta kokiu nors tepalu, turinčiu metilsalicilato, šiltai
aptvarstyti. Jei dienos metu tenka išeiti iš kambario, tai šiltą tvarstį reikėtų nuimti apie 2 vai. ligi išėjimo.

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus.1995

podarga ligos gydymas

podagra gydymas liaudies medicina