NERVAI, NERVAI

NERVAI, NERVŲ LIGOS

 

Jeigu būtume viskuo patenkinti, dėl nieko nesijaudintume, tikriausiai labai mažai ką ir tenuveiktume, tinginių pančiais išvirstume. Rūpintis, jaudintis būtina, kiek blogiau, kad to būtinumo būna per daug. Organizmas pats sugeba susitvarkyti ir su labai dideliais mus ištikusiais smūgiais, bet nuolatiniai dirginimai, pvz., nepastebėtos ligos, įveikia ir įerzina mus kur kas labiau. Žinoma, gan patogu pasakyti, kad blogai virškina, negaluoju, mat nervai. Kur kas protingiau pasiieškoti, kiek sutrikęs virškinimas, mažakraujystė ar kita liga sutrikdė nervus.

Net ir būdami protingi, radę priežastį, pradėję ją gydytis, per dieną – dvi ar net savaitę, nepasveiksime (nebent padaryta būtų operacija), besigydant galima ir kiek nervais pasirūpinti.

Vaistažolių, raminančių nervus, gan daug, bet veikia jos nevienodai: kietis čia labai gerai tinka tiems, kas greit reaguoja, šiaip paslankūs — čia verkia, čia juokiasi, čia pyksta, Čia taikosi, sukatžolė, atvirkščiai, – tiems, kurie lyg mediniai, neparodo jaudinimosi. Beje, panašiai veikia ir kitos ne-kvapios mėtos giminės. Bijūnai (spalva ir žiedų pilnumas nesvarbu) tinka linkusiems bijoti, puplaiškis gerai tinka esant spazmoms, valerijonas veikia greit, greit jo veikimas ir išgaruoja. Negalima pamiršti, kad karštu būdu paruoštas valerijonas ne tik ramina nervus, bet ir greitina širdies ritmą, netinka sergantiems prieširdžiu ar vožtuvų virpėjimu, kai širdis plaka greit (75 ir daugiau dūžių per minutę). Kmynai, krapai, gelsvė, šventagaršvė slopina jaudiklius, silpnina atmintį, lėtina orientaciją, drauge skatina ir šlapimo išskyrimą, o apynio spurgai – tiesiog trenkte pritrenkia.

1994

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *