MOTERIŠKOS LIGOS

MOTERIŠKOS LIGOS

Tikrai yra ligos, kuriomis serga tik moterys, nes vyrai vienų ar kitų, moterims būdingų organų neturi, bet daugelį moteriškų ligų galima gydyti tik gydantis abiems partneriams. Ir ne vien gonorėją, sifilį ar dabar plintantį AIDS. Į trichonomiją, sukeliančią ilgai trunkančias, tirštas, dvokias baltines, kuri nelaikoma lytine liga, vyrai, nors gana dažnai serga, net dėmesio nekreipia, o trichomonais galima užsikrėsti ne tik besimaudant tvenkiniuose, sekliuose nešvariuose ežeruošė, lėtai tekančių upių atabraduose ar pasiskolinus blogai išskalbtas kelnaites, maudymosi kostiumą ar šluostantis bendru rankšluosčiu, kaip sakoma, visai be nuodėmės. Trichomo-nus vieni kitiems gali perdavinėti ir perdavinėja šeimos nariai, taigi gydytis vien moteriai beprasmiška. Būtina gydytis abiems. Uždegiminių ligų, lytinėms (venerinėms) ligoms nelaikomų, yra daugiau. Daug moterų, pajutusios kokius „moteriškus“ negalavimus, varžosi kreiptis į gydytojus, ypač ginekologus ir venerologus, griebiasi įvairiausių patarimų, dažniausiai užvilkina ligą, o reikia ne tik kreiptis, bet pasiekti, kad gydytųsi ir vyras.

Klimaksas, lytinio aktyvumo nykimas ateina lygiai moterims, lygiai vyrams, bet skirtingai. Moterims jis dažnai nemalonus, bet iŠ esmės sveikatai nepavojingas, dažnai net ir negydomas praeina savaime, vienoms lėčiau, kitoms greičiau. Nors ir ne be išimčių, klimaksas būna žymiai lengvesnis toms, kurioms mėnesinės prasidėjo vėliau ir tęsėsi ilgiau, negu anksčiau subrendusioms ir anksti nustojus ar rimtai sutrikus. Žinant tokią apytikslę taisyklę, galima pasiruošt, nors irgi apytikriai, bet gan dažnai išvengiant didesnių sunkumų. Vyrų klimaksas kiek kitoks, lyg nepastebimas, bet labai jaučiama „trečioji jaunystė“.

Kuomet padažnėja impotencija, tada ir griebiamasi įvairiausių ženšenių, auksinių šaknų ir kitų niekų, kurie sukelia trečiosios, sugrįžusios jaunystės pojūtį, bet nepakeičia susidėvėjusių kraujagyslių. Tada jau tikrai gresia infarktas ar insultas, priklausomai nuo to, kur organizme silpnesnė vieta.

Kai prasideda trečiosios jaunystės reiškiniai, vyrams pravers kmynai, kiečiai, bijūnai, gelsvė, peletrūnai, nepakenks kartais ir valerijono šaknelę pakramtyti. Trečioji jaunystė visada ateina su kraujospūdžio padidėjimu, tad daug galvoti ir netenka.

Moterims sudėtingiau. Sunkus klimaksas gali būti ir turinčioms padidėjusį ir mažą kraujospūdį.

Jeigu kraujospūdis padidėjęs arba tarpais padidėja, lyg trenkia sunkumas ar skausmas į pakaušį, tiks pakramtyti kalendrų, kmyno ar krapo sėklų, kokią valerijono ar kiečio šakelę, gelsvės lapo ar šaknies gabaliuką arba kelias sėklas, pravers ir putino sulčių arbatinis šaukštelis ar putino sulčių virintas (su medumi virtos sultys), nors tarsi karštis pila, pravers ir kyštelėti šiltan vandenin rankas ar kojas. Kaktą galima sudrėkinti, jei drauge jaučiami ir širdies permušimai, širdies plotą pravartu pasimasažuoti.

Jei klimaksas turinčioms žemesnį kraujospūdį, dažnai dar ir kiek tarpais nukrentantį, pravers mėtų arbata, tiks ir čiobrelio ar melisos, o jei melisos nėra (ji dažnai žiemą išnyksta), iš bėdos gali būti ir ne tiek kvepianti, kiek aštrokai, nors ir citrina dvokianti citrininė katžolė, bitininkų platinama, mat nektaro turi daug ir neteisingai bei neteisėtai melisa vadinama.

Klimaksas vis tiek ateis. Ar širdis stipri, sveika, ar sunegalavusi, pvz., dėl reumato pakitę vožtuvai, dėl sklerozės ar kitų priežasčių pablogėjusios kraujagyslės, ypač maitinančios širdį, pravers pakalnutė bei gudobelė (šipšynas, karakatūzas), pravers ir žemuogių ar braškių lapų (gali būti ir taurelės) arbata. Pakalnutė ir gudobelė — stiprios vaistažolės, tad jas vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.

Peršąlame neretai. Norėdami išprakaituoti išgeriame liepžiedžių karštimo. Tai neblogai, bet lytinio brendimo ir klimakso laikotarpiu, taip pat vartojant kortizoną, prednizoloną ir panašius vaistus — liepžiedžiai netinka nei vyrams, nei moterims.

Melisos lapai — inksto formos, blizgantys, ploni, kiek ma-žėlesni už 5 et monetą ar lygūs, jų kraštai gan stambiais danteliais. Žiedai – pavienėse menturėse lapų pažastyse. Retai būna aukštesnė negu pusmetris. Katmėtė ir pusantro metro gali ūgtelėti, lapai pailgi, tamsiai žali, kartais net kiek žili nuo plaukelių, žiedai į viršūnines kekes susiburia. Ne tik žiemos šalčiams atspari, bet ir su piktžolėmis gali pasivaržyti.

 

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus.  1994

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *