Morkos

Spalvinga istorija

Paprašyti įsivaizduoti morką  ko gero, visi iki vieno mintyse nupieš pailgą ryškiai oranžinę daržovę. Manoma, kad morkos kilusios iš Vidurio Azijos, tačiau  mokslininkai spėja, kad  šias daržoves galėjo auginti jau ir senovės egiptiečiai  maždaug prieš 5 tūkst. m. įdomiausia, kad tuo metu morkos buvo… violetinės.  Istorikai aptiko įrašų, kad  Afganistane X a. augintos  violetinės, geltonos, raudonos ir netgi baltos bei  juodos morkos. Jos tuomet  buvo laikomos ne maistui  tinkamomis daržovėmis, o  vaistiniais augalais ir dažniausiai vartojamos aistrai  sužadinti.

Dėl to, kad šiandien morkos yra ryškiai oranžinės,  reikėtų dėkoti olandams. XVI a. šios šalies ūkininkai  sukryžmino raudonas ir  geltonas morkas ir išvedė  naują oranžinių morkų veislę, kuri taip išpopuliarėjo ir  paplito, kad dabar sunku  įsivaizduoti morkas esant  ir kitokių spalvų.

Kai daržovių lysvėse išauga morkos, galima pamiršti cheminius maisto papildus. Organizmas vertingųjų medžiagų pasisemti gali iš šviežių daržovių. Morkos pelnytai vadinamos jaunystės ir grožio šaltiniu. Jose daug beta karoteno ir kitų vertingųjų medžiagų, saugančių nuo vėžio, mažinančių raukšles, puoselėjančių odą ir plaukus, stiprinančių regėjimą.

•    Stiprina regėjimų. Morkose gausu beta karoteno, kuris, patekęs  organizmą, virsta vitaminu A.

Ši medžiaga itin naudinga tinklainei, dėl jos stiprėja rega, yra lengviau matyti tamsoje. Įrodyta, kad beta karotenas saugo nuo i geltonosios dėmės degeneracijos  ir kataraktos. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tiems, kurie suvalgo  daugiau produktų, turinčių šios medžiagos, tikimybė susirgti sumažėja apie 40 %.

•    Mažina riziką susirgti vėžiu. Mokslininkai tikina, kad morkos mažina plaučių, krūties, storosios žarnos vėžio riziką. Nustatyta, kad šios daržovės gamina medžiagą, kuri veikia tarsi pesticidas, saugantis šakniavaisius nuo ligų sukėlėjų. Manoma, kad ta pati medžiaga gali naikinti ir žmogaus organizmą atakuojančias vėžio ląsteles.

•    Stabdo senėjimą. Beta karotenas veikia kaip antioksidantas. Jis atkuria pažeistas ląsteles, stabdo senėjimo procesus ir palaiko reguliarią medžiagų apykaitą.

•    Puoselėja odą. Vitamino A trūkumas gali išsausinti odą, plaukusį ir nagus, tad verta valgyti morkų, kad audiniai būtų saugomi ir stiprinami. Daržovės lygina ir skaistina odą, naikina pigmentą nes dėmeles, saugo nuo saulės žalingo poveikio. Morkas galima naudoti ir išoriškai, t. y. pasidaryti naminių kaukių, puoselėjančių odą ir plaukus.

•    Saugo nuo infekcijų. Žolininkai nuo senų laikų vartoja morką kaip skausmą malšinančią ir nuo infekcijų saugančią priemonę. Ant skaudamų vietų dedami smulkintų virtų arba žalių daržovių kompresai.

•    Mažina riziką susirgti širdies ligomis. Tyrimai rodo, kad karotenoidai mažina riziką sirgti širdies ligomis. Alfa ir beta karotenai, liuteinas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą. Morkos taip pat mažina cholesterolio lygį.

•    Valo organizmą. Morkose esančios medžiagos šalina toksinus iš organizmo, mažina tulžies ir riebalų kiekį kepenyse, palaiko visų ląstelių medžiagų apykaitą.

•    Palaiko dantų ir dantenų sveikatą. Morkos valo dantis ir palaiko burnos higieną. Neįtikėtina, tačiau daržovės kaip dantų šepetukas nušveičia apnašas ir maisto likučius. Be to, jos saugo dantenas, skatina seilių išsiskyrimą ir slopina bakterijų vystymąsi burnos ertmėje.

•    Mažina insulto riziką. Harvardo mokslininkų tyrimo duomenimis žmonėms, per savaite suvalgantiems ne mažiau nei 6 morkas, rizika patirtį insultą gerokai mažėja.

morkos

morkos

•    Jeigu įmanoma, morkų reikėtų neskusti. Pakanka gerai nušveisti ir jau galima vartoti maistui. Paviršiuje yra itin daug vitaminų.

•    Kai kurie tyrimai rodo, kad verdamos morkos nepraranda naudingųjų medžiagų, o jų maistinė vertė netgi padidėja.

•    Vidutiniškai vienas amerikietis per metus suvalgo 4,95 kg morkų.

•    Daugiausia morkų pasaulyje išaugina Kinija, Rusija ir JAV.

•    Morkos – antra pagal populiarumų daržovė pasaulyje.

•    Didžiausia pasaulyje morka svėrė apie 8,55 kg, o jos I  ilgis siekė 5,89 m.

•    Egzistuoja daugiau nei 100 morkų rūšių.

•    1600 m. anglės prie skrybėlaičių dažnai vietoj gėlių I segdavo morkų lapus.

•    Morkas sudaro apie 88 % vandens, 7 % cukraus, I 1 % baltymų, 1 % ląstelienos ir 3 % kitų medžiagų.

•    Jei valgoma labai daug morkų, oda, ypač delnų, pėdų,  gali tapti gelsvai oranžinė. Taip atsitinka dėl karotenų gausos.

morkų sriuba

morkų sriuba

Trinta morkų sriuba
•    900 g morkų • 30 ml aliejaus kepti • Svogūnas

•    Šaukštas kario • 11 daržovių sultinio • 700 ml vandens

•    Druskos • Maltų juodųjų pipirų

Morkas nuplauti, nušveisti ir sutarkuoti. Nuluptą svogūną I supjaustyti kubeliais ir kepti ant vidutinės ugnies apie 7 min.  kol kubeliai taps skaidrūs. Apibarstyti kariu ir sudėti morkas Jas Išmaišyti. Supilti daržovių sultinį ir užvirinti. Sumažinti karšta ir troškinti apie 20 min. Kai sriuba šiek tiek atvės, sutrinti iki vientisos masės. Supilti vandenį, gausiai pagardinti prieskoniais, išmaišyti ir užvirinti. Galima patiekti su grietine.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *