Mėšlungis

Mėšlungis

Pavadiname šį negalavimą ir plėšialunkiu, ir mėšlungiu, ir piktasukiu, ir dar panašiais vardais, parodančiais, kad labai nemalonus, tikrai pikto šuns dantimis tąso rankas ar kojas, ypač po sunkesnio darbo atsigulus dažnai neleidžia užmigti ar miegantį prižadina. Jei labai šalta, dargana ar labai karšta — dar blogiau. Nuvargus ar dirbus kokį nepatogų pasitempimų reikalaujantį darbą – irgi blogiau.

Tokių skausmų priežastys gali būti gan įvairios, tačiau dažniausiai tai stambių kraujagyslių sienelių sustandėjimas po kokių uždegimų ar gripo, arba kai kraujagyslės iš vidaus vis daugiau užsikemša cholesterininiais kamščiais, sklerozė vystosi.

Cholesterinas tikrai vienas pagrindinių sklerozės talkininkų, tačiau turėtume jį vadinti nekaltu kaltininku. Mat atsiranda jis begindamas mūsų organizmą nuo didesnių bėdų. Būtinai reikia vengti visko, kas skatintų cholesterino kaupimąsi, jo jungimąsi su kalcio oksalatu ir šiaip kalkėmis. Nors vandenyje ištirpusios kalkės retai viršija būtinai mūsų kaulams reikalingą kalcio kiekį, kietą vandenį geriau vartoti virintą ataušintą, tiek atsigerti, tiek maistui gaminti. Kur kas svarbiau nevartoti rūgštynių, rabarbarų, neprinokusių agrastų, špinatų, tikrųjų šparagų – smidrų, ananasų ir granatų ar sulčių mišinių su granatais, ananasais. Svogūnus ir česnakus vartokime taip, kad gautume jų kvapą, o ne ropeles ar laiškus. Reikia gerokai sumažinti prinokusių pupų, pupelių, žirnių vartojimą. Geriau konservuoti ar išdžiovinti pieninės brandos, nors ir nelabai gražūs. Sojos sėklas, nors soja ir ankštinė, galima vartoti ir subrendusias, ir neprinokusias. Venkime įvairiausių skrudintų patiekalų, pvz., meduolių su karamelizuotu (rudai pakaitintu) cukrumi, kavos, skrustelėjusių kepsnių, plutelių ir kepto aliejaus, ypač linų.

Kraujagyslių pakitimai labai dažnai siejasi ir su kraujo krešumo padidėjimu, tad reikia vengti kraujo krešumą didinančių daržovių ir vaisių. Tai visi, turintys tamsiai mėlynai – raudoną dažą – antocianus — gervuogės, juodieji serbentai, vyšnios, aronijos, tamsios Kaukazo slyvaitės, mėlynės, medlievos (ievošos, karinkos), raudongūžiai kopūstai ir raudonieji burokėliai. Visai nebūtini raudonieji burokėliai, kai yra geltonųjų, pašarinių, beje, turinčių daugiau baltymų ir mažiau cukraus, kas gan svarbu sergantiems cukralige, nes jų kraujagyslės dažniausiai būna menkesnės. Kraujo krešumą šiek tiek sumažinti gali barkūno, stumbražolės ar gardunytės vonios, o kai nieko po ranka nėra, tai ir šviežio kvepiančio šieno pabirų vonios.

Su cholesterininiais kamščiais šiaip ar taip galima tvarkytis, kaštono žiedų (geriausiai tinka nubirę žiedlapiai, po žydinčiais kaštonais tereikia patiesti kokį audinį) ar raktažolės arbatos, rykštenės (tiek laukinės, tiek ir darželiuose augančios kanadinės), skleistenio arbatos, bet šias žoles galima vartod žinant, kad nėra mažakraujystės, pasidarius kraujo analizę ir pasitarus su gydytoju. Vartojimo trukmė nedidelė -trys ar penkios dienos ir pertrauka. Labai praverčia tikrosios salotos (tiek gūžinės, tiek lapinės), kiaulpienės ir cikorijos -nukartinti nereikia.

Svarbu ne tik vengti cholesterino kaupimosi Stenkimės, kad krešuliai netaptų netirpstantys, tarsi sucementuoti. Organiniai silicio junginiai lengvai jungiasi su įvairiomis mūsų organizmo nuosėdomis, druskomis ir apvelka jas netirpiu šarvu Tad labai svarbu, jei tik yra kokių kraujagyslių sklerozinių pakitimų, vengti organinio silicio turinčių vaistažolių ar mišinių su jomis (asiūklio, kraujažolės, varpučio šakniastiebių, avižų bei miežių lukštų, smiltyninio šlamučio, geltonosios katpėdėlės).

Kraujagysles pradeda „tampyti“, kai pakeičiama padėtis, nors ir negydo, bet šiek tiek palengvinti gali patogiau paklotas patalas, pvz., kiek aukščiau pakeltos kojos, tik kelti reikia ne po pačiais kulnais, o nuo juosmens ir po keliais būtinai padaryti volelį, kad nebūtų įtempti.

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus.

1994

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *