Leitenantai Jonas Kuklierius ir Aleksandras Beras

Leitenantai Jonas Kuklierius ir Aleksandras Beras

 Jų kapai – Veiverių kapinių senojoje dalyje, šalia kapitono Prano Gudyno kapo, kurio paminklas matomas iš toli, nes išsiskiria originaliu kryžiumi – lėktuvo propeleriu.

Žinios apie J. Kuklierių ir A. Bėrą – labai kuklios. Vos ne visa informacija tik užrašuose ant jų kapų ir baigusiųjų Veiverių mokytojų seminariją sąrašuose.

Ant J. Kuklieriaus paminklo užrašyta: „Leitenantas Juozas Jonas Kuklierius 22 m. amžiaus žuvo kovodamas už laisvę kovoje su lenkais 1920 m. rugsėjo mėn. 22 d. ties Seinais“, Veiverių mokytojų seminariją baigusiųjų sąrašuose, – kad seminariją baigė 1917 metais. Vadinasi, jau Rusijoje. Tada jis turėjo būti devyniolikos metų. Toliau nesunku numanyti, jog, kaip baigų sy s i s s eminarij ą, karo metu netruko tapti karininku. Tokia kukli jo biografija atveria platų lauką spėlionėms: gal tas karininkas ne tas Kuklierius, 1917-aisiais baigęs seminariją? Betgi jo amžius būtent toks – 19 – 20 metų. Dauguma tokio amžiaus ir yra baigę šią seminariją. Be to, nejaugi tuo pačiu metu būtų mokęsi du Kuklieriai ir abu Jonai. Bet baigusiųjų sąraše yra tik vienas. Dar Leitenantas Jonas Kuklierius   vienas klausimas: gal tas žuvusysis karininkas nebuvo baigęs seminarijos? Tada, kaip tas kitas Jonas 22 metų tapo leitenantu? Apie leitenantą Aleksandrą Bėrą žinių taip pat nedaug. Seminariją baigusiųjų sąrašai byloja, jog seminariją jis baigė 1915 metais. Antkapinio paminklo užrašas toks: „Vilniaus pasienio pulko leitenantas Aleksandras Beras, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę kovoje su lenkais 1923 m. kovo 22, 26 m. amžiaus“. Vadinasi, jis buvo gimęs 1897 metais, o seminariją baigė turėdamas aštuoniolika metų. Apie A. Bėrą šį tą galima sužinoti iš Algirdo Jėčiaus knygos „Sutryptos viltys“, parašytos 2000-aisiais, savo tėvo Domininko Jėčio, „Dainavos“ apygardos partizanų vado, žuvusio 1947-ųjų rugpjūčio 11-ąją, atminimui. A. Jėčys rašo, kad jo motinos, alytiškės Veronikos Dambrauskaitės – Jėčienės, pirmoji didžioji meilė leitenantas Aleksandras Urbelis palaidotas Leipūnuose (Leipalingyje). Žuvo jis prie demarkacinės linijos 1923 metais kartu su leitenantu Aleksandru Bėru, lenkų partizanams netikėtai išžudžius sargybinius. Tais metais Alytaus kapinėse palaidota ir daugiau ten žuvusių 11 -ojo pulko karių.

A. Bėro tėviškė buvo Gyvių kaime, visai netoli Veiverių kapinių -paplentėje, prie kelio, vedančio į Paviemuonį. Bėrai kalbėjo lietuviškai, bet save laikė vokiečių kilmės. Buvo ne katalikai, o protestantai, todėl 1939-aisiais repatrijavo į Vokietiją. Po karo jų namuose buvo apgyvendinta iš lenkų pasienio atkelta Maksimavičių šeima. Ir dabar ten tebegyvena Maksimavičių giminės – Macijauskai, taip pat iš atkeldintųjų, nenorėjusių likti Lenkijoje, po karo tiesinant valstybių sienas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *