KEPENŲ SUTRIKIMAI

KEPENŲ SUTRIKIMAI

Kepenys – labai svarbi mūsų organizmo dalis: tai angliavandenių (glikogeno) sandėlis, labai sudėtingas valymo mechanizmas. Kaip ir kiekviename valymo įrenginyje, taip ir kepenyse ilgainiui kaupiasi įvairios adiekos, kepenys blogai veikia. Kepenys ne tik dėvisi, jos gali trikti dėl virusų, mikroorganizmų veiklos. Nesunku suprasti, kad rekomendacijos „nuo kepenų ligų“ nevertos nė skatiko. Toli gražu nepakanka žinoti, kad tulžies pūslėje ar tulžies takuose yra akmenų ar smėlio, dar būtina išsiaiškinti, ar bendra organizmo būklė leidžia tuos akmenis tirpinti, ar jų dydis toks, kad galėtų saugiai iš tulžies pūslės išslinkti tulžies latakėliu, kurio spindis gan mažas. Begulįs tulžies pūslėje akmuo gali būti labai nemalonus, tačiau dažniausiai jis nėra labai pavojingas, o įstrigęs tulžies latake gali būti ne tik sunkių komplikacijų, bet ir mirties priežastimi. Dažnokai būna, kad reikia paskatinti tik tulžies išskyrimą, tačiau vienos vaistažolės skatina tik tulžies išskyrimą, kitos ir gerokai kraujo spaudimą, taigi labai svarbu žinoti, koks ligonio kraujospūdis. Jei tulžies takai laisvi, galima vartoti įvairesnes vaistažoles, o jei užsikimšę, negalima vartoti vaistažolių, kurios „sucementuoja“ mikroorganizmų telkinius, smėlį ar jo telkinius padaro netirpiomis (katpėdės, smiltyninis šlamutis, kraujažolė, dirvinis asiūklis, varpučio šakniastiebis, kietalukščių javų grūdai, kietalukščių javų grūdai, aklės).

Kepenys susijusios su visu organizmu, tad nei savo nuožiūra, nei kaimyno ar visažinančio „specialisto“ patarti neieškokime vaistažolių. Pasitarkime su gydytoju – kokias patars, taip ir tokias vartosime.

Tėra vienas atvejis, kad vaistažoles galime ir turime pasirinkti patys ir gan laisvai. Persirgome gelta, ir dvejus metus reikės kepenis paramstyti, laikytis tam tikros dietos. Bent jau dvejus metus — jokios taurelės, kiek tik įmanoma (o dar geriau — visai) sumažinti rūkymą, visai atsisakyti grybų (net kefyras nepageidaujamas). Teks atsisakyti špinatų, granatų, ananasų, rūgštynių, rabarbarų, neprinokusių agrastų, svogūnų, česnakų. Jei vartojamas medus, tai tik pavirintas arba pakaitintas vandens vonioje; būtinai atsisakyti ir aliejaus kepimui (nors kiekviena šeimininkė turėtų žinoti, kad aliejus keptuvėje tampa pokostu).

Visi šie apribojimai persirgus gelta labai svarbūs — laikysis jų, jokių nemalonių pasekmių gali ir nebūti, nesilaikys — kad ir išgydyta, gelta paliks kepenyse tokius pėdsakus, kad sveikata vargu ar bepasitaisys. O padėti kepenims visai nesunku: reikia surinkti septynetą kvapių vaistažolių, pvz., ajerų lapų arba šakniastiebių, pelyno, kiečio žolės, bitkrėslės žiedynų, ra-munėlio žolės ar žiedynų, medetkų žiedynų (graižų) ar šakučių, mėtų, čiobrelių, raudonėlio, juozažolės (yzopo), kmynų, krapų, petražolės, kalendros, juodųjų serbentų lapų — kas parankiau ar kas labiau patinka. Tik vartojant reikia stengtis, kad giminingos žolės nebūtų greta vienos kitų, pvz., geriau nei kmynų, nei krapų, nei kalendros nevartoti pagreit, o kaitalioti su mėtomis, čiobreliais, raudonėliu ir pan., nevartojant vienų po kitų ir jų. Bitkrėslės, pelyno ir ajero šakniastiebių reikia imti po pusę arbatinio šaukštelio, kitų — po arbatinį šaukštelį ir kiekvieną dieną vartoti kitą žolę. Galima susidaryti savaitinę, galima ir dvisavaitinę eilę — kaip patogiau. Eilę užbaigus vėl pradėti nuo pirmos žolės.

Pasirinka patogų laiką, lengvai pavalgyti ir valandą palaukus, išgerti stiklinę karštokos arbatos (nesaldintos), paruoštos iš tai dienai skirtos žolės. Labai gerai, jei išeitų 15—20 min. pagulėti ant dešinio šono. Po valandos vėl truputį užvalgyti.

Pasitarus su gydytoju, procedūrą dar galima patobulinti: išsitirpinti 1/2 ar 1 arbatinį šaukštelį Karlovy Varų druskos (gali būti natūrali ar dirbtinė) pusėje stiklinės šiltoko vandens ir išgerti prieš geriant vaistažolių arbatą. Suvartojus 1 pakelį Karlovy Varų druskos (100 g) reikėtų padaryti poros savaičių pertrauką.

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus. 1994