Įžymus Veiverių Krašto Žmonės

 ĮŽYMUS VEIVERIŲ KRAŠTO ŽMONĖS

D. Brazytė-Bindokienė

Danute Brazytė-Bindokienė (g. 1932 .05.14 ) gyveno JAV. Mokėsi Veiveriuose. Rašytoja, pedagogė, kalbininkė.

Bronė Buivydaitė

Bronė Buivyda-Mičiulienė  1895.12.08- 1984.01.29 (slapyv. Tyrų Duktė). Rašytoja, poetė. Mokytojavo Veiveriuose (1920-1925) .Išleido 3 poezijos knygas, romaną, keletą apysakų.

Marija Černeckyte -Sims. Rašytoja. Poetė. Gimė 1906 m. Juodbūdyje. mirė 1985 m. Detroite. Nuo 1928 m. gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinius „Eilėraščiai iš užjūrio“ (1938), ‘Mano dainos“ (1948), „Ant kryžkelių senų“ (1959).

Antanas Kučingis

 Antanas Kučingis.  Gimė 1899 m. spalio 18 dieną Mauručiuose. Buvo garsus dainininkas (bosas), karininkas , karo topografas, politinis kalinys. Mirė  1983.07.07. Palaidotas Romainių kapinėse

Arvydas Karaška.

Arvydas Karaška. Arvydas Kazimieras Karaška (g. 1943 m. kovo 11 d. Kėdainiuose) – lietuvių muzikologas, enciklopedininkas.1969 m. baigė Lietuvos konservatorijos V. Venckaus klasę, 1966–1976 m. su pertraukomis dar studijavo kompoziciją J. Juzeliūno klasėje. 1976–2002 m. vadovavo folkloro ansamblių „Ratilio“, „Dijuta“ instrumentinėms grupėms, Skriaudžių „Kanklėms“ (1988 – 1991 m.), ir kitiems ansambliams.

Vincentas Dargis

Vincentas Dargis Gimė 1870.11.22 m. Skriaudžiuose, mirė 1945 m.  Žemaičių Kalvarijoje. Kunigas. Rašė „Tėvynės Sarge“, „Žvaigžduteje“, išleido keletą religinio turinio knygų.

Kazys Genys (slapyv. A Dagilis). Gimė 1898 m. Skriaudžiuose. mirė 1979 m Pensilvanijoje. Poetas. Nuo 1913 m. gyveno JAV Eilėraščius skelbė „Laisvėje“ ‘Kovoje*, antologijose „Atžalos“. „Švyturys“. Išleido poezijos rinkinį „Džiaugsmai ir sielvartai’ (1953).

Juozas Gustaitis. Gimė 1912 m. Londone. Su tėvais gužo į Skriaudžius. Nusipelnęs meno veikėjas, aktorius, muzikinio, vėliau Operos ir baleto teatro režisierius Nuo 1962 m Konservatorijos dėstytojas. Paraše pjesę „Obelys žydes“, libretus kai kurioms A. Račiūno ir V. Klovos operoms.

Pranas Gudynas  (karininkas) (1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsč. – 1929 m. gegužės 6 d. Kaune, palaidotas Veiverių kapinėse) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas, LR ministro pirmininko prof. A. Voldemaro adjutantas. Jo vardu pavadinti Veiverių šaulių namai. 1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune.

Raimundas Yla

Stasys Yla.  1913.03.20- 2003.02.07 Kurį laiką gyveno Skriaudžiuose  (1930-1939). Muzikologas, pedagogas, vertėjas,  vargonininkas. Jo sūnus Raimondas Yla  (1941.05.01 -2018.02.11) Palaidotas Skriaudžių kapinėse.- buvęs (LRT)  Kauno televizijos laidų redaktorius.

Anastazija Kairiūkštyte Gimė ir užaugo netoli Skriaudžių. 1955 m baigė Veiverių vidurinę mokyklą. Mokslininke istorikė. Pastaruoju metu rašo straipsnius apie Rytų Lietuvos istorines problemas

Kęstutis Raulinaitis. Veiveriai

Kęstutis Raulinaitis Gimė 1949.05.01 Veiveriuose.  1974 m. baigė Černigovo  karo aviacijos mokyklą.  TSRS karinės avijacijos lakūnas- bandytojas. 1967 m. vedė , žmona Aldona. Užaugino tris dukras  Jolantą, Žanetą ir Neringą.  Mirė 2021.08.25

Jonas Šarkinas

 Jonas Šarkinas  (1948-1987)

Gimė 1948 m. Toliūnuose Ukmergės raj. Gyveno ir dirbo Veiveriuose. Buvęs Veiverių poliklinikos- ligoninės gydytojas. Tragiškai žuvo 1987.05.06 . Palaidotas Karmėlavos kapinėse. 

Adelė Kazlauskienė, (g. 1902 m.). Gyveno Gustaičių kaime Dainininkė, liaudies dainų žinove.

Žydrūnas Bernatonis ,(g.1975.08.19). Gyveno ir mokėsi Veiveriuose.  1993 m. Europos bokso čempionato trečios vietos laimėtojas (Graikija).

Jonas Kirlys (1891 -1989 m ). Spaudos kolekcionierius. Įvairių  straipsnių apie Veiverių seminariją ir kitų autorius Veiverių vidurinės mokyklos direktorius

Juozas Kudirka

Juozas Kudirka. (1939- 2007) Gimė ir užaugo netoli Skriaudžių. Vienas iškiliausių Lietuvos etnologų, Jono Basanavičiaus premijos laureatas habilituotas daktaras. Palaidotas Kairėnų kapinėse.  Išleido nemažai leidinių etnografijos tematika Monografijos „Ververių mokytojų seminarija“ autorius

Jonas Minginas

Jonas Minginas.Gyveno Veiveriuose. Buvęs VVP instituto dekanas Rūpinosi senuoju seminarijos sodu-parku.

Marija Natkevičaite Ivanauskienė

Marija Natkevičaite Ivanauskienė,  Botanike, mokslų daktarė.Tado Ivanausko žmona. Gimė 1905 m. liepos 14d. netoli Veiverių.- Mirė 1996 m. balandžio 30 d. Palaidota Antakalnio kapinėse

Kostas Ostrauskas

Kostas Ostrauskas, (g 1926.04.05 m Veiveriuose). Mirė 2012.01.09.  1944 m. pasitraukė j Vakarus. Gyvena JAV. Dramaturgas. Parašė modernistų bei „Absuido teatro“ pjesių, novelių, kritikos straipsnių. Kauno jaunimo teatro aktorius, 1946-1949 m. studijavęs Pabaltijo universitete Hamburge.

Dalytė RASLAVIČIENĖ

Dalytė Raslavičienė. 1938.02.02 , tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos aktyvi narė. Skausmo kalnelio atstatymo inciatorė

Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė. 1922.07.23 . Mirė 2009. Kilusi iš Skriaudžių Literate, poete, dramaturge rašytoja. Knygos apie tremtinius „Kas apverks jų likimą* autoriaus, žmona.

Leonas Puskunigis

Leonas Puskunigis . (1910 – 1994).Gyveno Sknaudžiuose ,Prano Puskunigio kanklių gaivintojo  sūnus Buvęs Štuthofo kalinys. Paraše prisiminimų apie Štuthofą Kuria ir atlieka savo dainas, pritardamas kanklėmis.

Ignas Skučas. Gimė 1943 m. Juodbūdyje Inžinierius elektrikas lechmkos mokslų kandidatas. Paraše darbų apie mechaninių sistemų pusiau natūrmj modeliavimą. Iki 1980 m padare 52 išradimus.

Alfredas Smailys

Alfredas Smailys. Gimė 1928.05.07 d. Dievogaloje. Mirė 1995.04.28 , palaidotas Pažėrų kapinėse. Baigė Veiverių gimnaziją. Chirurgas, Profesorius. Mokslų daktaras

Pranas Stepulis. Gyveno Sknaudžiuose Konservatorijos profesorius. Iiaudies instrumentų katedros vedėjas.

Vladas Suchockis • Audronaša. Gimė 1904 m. Mauručiuose. Mirė 1971 m,poetas

Selemonas Paltanavičius – LR Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 20 knygų bei straipsnių autorius, prozininkas, fotografas, gamtosaugininkas. Jis gimė 1956 m. sausio 14 d. Užbaliuose, Marijampolės rajone. Baigęs Skriaudžių aštuonmetę ir Veiverių vidurinę mokyklas, įstojo į Vilniaus universitetą ir 1979 m. baigė, įsigydamas biologo specialybę. Dirbo Žuvinto rezervate, nuo 1984 m. aplinkos apsaugos darbuotoju, dabar dirba Aplinkos ministerijoje. Nuo 1991 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2007 m. leidykla „Versus aureus“ pradėjo leisti pažintinę S. Paltanavičiaus knygų seriją „Kelionės po Lietuvą“. Selemonas Paltanavičius vienas iš nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvis (LRT-projektas). Lietuvos radijo „Gamta – visų namai“ apžvalgininkas.

Ruin Tūtlytė. Gimė 1954 m. Veiveriuose. Literatūros kritikė.

Antanas Urbanavičius (1927 -1987 m.).

Gimė Sirvydų kaime, netoli Marijampolės, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Kauno universiteto Medicinos fakultete.Ilgametis Veiverių gydytojas. Didelis humanistas.

Veiveriuose dirbo 1950-1976 m. Vėliau dirbo sanatorijoje prie Elektrėnų vyr. gydytoju, bet ryšių su Veiveriais ir savo senais pacientais nenutraukė. Mirė 1987.10.15.  Palaidotas Veiverių kapinėse.

Marcelė Vainikonionė. Ilgametė, nusipelniusi mokytoja. Pradėjo dirbti Veiveriuose dar prieš karą. Mokė daugelio kartų vaikus. Skiepijo drausmę, teisybę, tvarką. Senokai mirusi, bet buvusių mokinių neužmiršta.

Jonas Derbutis

Jonas Derbutis – chorvedys, Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos įkūrėjas ir buvęs ilgametis direktorius.

Inicijavo knygos “Lietuviškoji Veiverių mokytojų seminarija” išleidimą (1996). Įtrauktas į knygą “Kas yra kas

Kauno apskrityje 1999” ir į enciklopedinį žinyną “Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone” (2005).

Gimė 1950 m. Vandžiogaloje, Kauno rajone, augo ir brendo Kaune. Mokėsi Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje,

berniukų choro studijoje „Varpelis“, Kauno J.Gruodžio ir Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniosiose muzikos mokyklose. 1986 m. LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose

įgijo kultūros-švietimo darbuotojo ir choro kolektyvo vadovo kvalifikaciją.

Sėkmingai dirbo Šakių muzikos mokykloje, Jurbarko TSO, Jurbarko r. Girdžių vidurinėje mokykloje ir Girdžių

bei Seredžiaus kultūros namuose. Dirigavo Jurbarko ir Prienų r. Dainų šventėse. 10 metų dirbo Valstybinės

filharmonijos Kauno choro artistu.  Kauno legendinio vokalinio instrumentinio ansamblio „Aitvarai“ solistas,

respublikinių konkursų „Sidabriniai balsai-81“ ir „Vilniaus bokštai-84“ diplomantas.

Į Prienų r. atvyko 1988 m., dirbo Veiverių zoninių kultūros namų meno vadovu ir Veiverių vidurinės mokyklos

muzikos mokytoju, choro vadovu. 1989 m. įkūrė Veiverių Antano Kučingio meno mokyklą, kurioje iki 2005 m.

dirbo direktoriumi, o šiuo metu dirba vyr. mokytoju, organizuoja istorinius minėjimus ir aktyviai dalyvauja

įvairiuose muzikiniuose edukaciniuose projektuose.

Kęstutis Orinas

Kęstutis Orinas.  1936 m-2019. Prienų r., Paviemuonio k. Kraštotyrininkas, publicistas, poetas. Studijavo Kauno medicinos institute Farmacijos fakultete. Keturis dešimtmečius vadovavo Alytaus  centrinei vaistinei.

Vladas Martinkus

Vladas  Martinkus ( 1958-2014 )

Gyvenimo kelias prasidėjo

1958-02-08  Rusijoje, tremtinių šeimoje. Tėveliams grįžus į gimtinę, Skuodo rajone baigė Ylakių vidurinę   mokyklą. Toliau savo svajonę tapti gydytoju realizavo Kaune – 1982 m. baigė Kauno medicinos institutą. Rezidentūrą atliko Klaipėdoje, po to  grįžo į Kauną ir dirbo poliklinikoje terapeutu.

1987-09-01

pradėjo dirbti Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centre. Veiveriuose apsistojo visam laikui. Jis neapsiribojo tik darbu –   aktyviai dalyvavo politinė veikloje. Buvo gerai pažįstamas Prienų rajone kaip Tėvynės sąjungos narys. Dvi kadencijas, nuo 2003 metų buvo Prienų rajono savivaldybės narys.

Bet svarbiausia jo gyvenime buvo šeima, artimieji bei tikri draugai.

Kazys Paltanavičius – gimė 1916 m. sausio 14 d., medicinos mokslų daktaras, gydytojas rentgenologas, radiologas. 1942 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1945 m. suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. 1956 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Telšių tuberkuliozės dispanseryje. 1963-1985 m. Vilniaus geležinkelio ligoninės Rentgeno skyriaus vedėjas. 1985-1992 m. dirbo Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje, vėliau buvo Šv. Jokūbo ligoninės Vilniuje vyriausiasis gydytojas.

Etnografė Angelė Vyšniauskaitė – gimė 1919 m. gegužės mėn. 16 d. Skriaudžiuose. 1929 m. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1948 m. dirbo Istorijos institute. Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė. VDU ir Lietuvos istorijos instituto etnologijos doktorantūros studijų komiteto narė, doktorantų mokslinė vadovė. Tyrinėjo Lietuvos etnografijos istoriją. Daugybės mokslinių darbų autorė. Paskelbė darbus: „Lietuvių etnografijos bruožai“ (1964), „Lietuvių šeimos tradicijos“ (1967), „Lietuvos valstiečių linininkystė“ (1977), „Lietuvio namai“ (1999) ir kt. Už nuopelnus lietuvių kultūrai apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. – J. Basanavičiaus premijos laureatė. 2000-2004 m. ji buvo Etninės kultūros globos tarybos narė. Mirė 2006 m. liepos 9 d., palaidota Skriaudžių kapinėse.

Zigmantas Benjaminas Kazakevičius

Zigmantas Benjaminas Kazakevičius – gimė 1942 m. Prienų rajone, Skriaudžių kaime. Baigė Skriaudžių septynmetę ir Veiverių vidurinę mokyklas. 1968 m. baigė Lietuvos KKI ir įgijo pedagogo specialybę. Buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Seimą, Savivaldybių tarybas. 1975-2003 m. dirbo Kauno miesto taryboje, 2004 m. – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos viceministru. Taip pat buvo LSDP Kauno miesto tarybos narys, Lietuvos studentų sporto asociacijos valdybos narys. Dirbo Kauno apskrities viršininku, dabar Kauno apskrities viršininko pavaduotoju.

Vytautas Alenskas

Vytautas Alenskas – gimė 1947 m. Patašinės kaime, Prienų r. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros docentas, studentų kaimo kapelos vadovas. Docentas yra aranžavęs daugiau kaip 130 kūrinių liaudies muzikos kapeloms. Klaipėdos universiteto docentas V. Alenskas ne tik dėsto, bet ir aktyviai dalyvauja šios aukštosios mokyklos veikloje: keletą metų ėjo Menų fakulteto prodekano pareigas, vėliau net dvi kadencijas buvo fakulteto dekanas, išrinktas KU Senato nariu, šiuo metu yra MF tarybos narys. Atsakingai ir pareigingai V. Alenskas dirba KU MF Redakcinėje kolegijoje, kurios narys yra jau beveik 10 metų. Metodinius ir mokslinius darbus rašantys kolegos visada sulaukia geranoriškų, profesionalių patarimų, vertingų pastabų.

Ričardas Ališauskas – gimė 1960 m. Skriaudžiuose. 1975 m. baigė Skriaudžių aštuonmetę, 1978 m. – Veiverių vidurinę mokyklas. Vėliau Vilniaus universitete studijavo matematiką. Baigęs universitetą pradėjo dirbti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoje. R. Ališauskas yra Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjas, švietimo reformos analizės pogrupio vadovas, projekto „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje“ koordinatorius.

Antanas Lukša

ANTANAS LUKŠA (1923 05 31 – 2016 01 02)

Būsimasis laisvės kovotojas Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Šeimoje augo dar trys broliai, būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Stasys (1926–1947), žuvę kovose.

Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. Pradėti mokytojo darbą sutrukdė 1941 m. prasidėjęs TSRS–Vokietijos karas. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyrių. 1944 m. kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, pasivadino slapyvardžiu Arūnas. Atlikdamas ryšininko pareigas, 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Mozūriškių miške. Lukšų namai tapo partizanų prieglobsčio ir paramos vieta, todėl partizaninės kovos metais nukentėjo visi šeimos nariai. 1946 m. rugsėjo mėn. ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją, Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi. 1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. vasario 10 d. ryšininkas A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio 3 d. – Tauro apygardos Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose. 1956 m. paleistas iš

A. Lukšos palaikai buvo palaidoti Skausmo kalnelyje. Veiverių km. Prienų raj.

Monsinjoras Vincentas Dargis

 Jei norite papildyti straipsnį, ar turite informacijos apie įžymius Veiverių žmones

 – parašykite mums : veiveriai.lt@gmail.com