HEMOROJUS

HEMOROJUS
Būtų nedidelė beda, jei hemorojus būtų tik nepatogi liga, kur kas blogiau, kad hemorojiniai gumbai labai dažnai virsta piktybiniais augliais. Kiekvienas hemorojininkas turėtų ne rečiau kaip porą kartų per metus pasitikrinti ir, jei tik gydytojas rekomenduoja, nedelsiant operuotis.

Nėra abejonės, kad operuotis būtina, tačiau toli gražu ne visada galima operuotis tą pačią dieną, pagaliau ne kiekvieną hemorojų būtina operuoti tuoj pat. Bet ir laukiančiam operacijos pacientui reikia stengtis tą laiką kuo patogiau pralaukti.Pirmoji sąlyga, kad hemorojus kuo mažiau vargintų – viduriai turi būti laisvi arba apylaisvi, tada mažiau dirginami gumbai. Kartais vien palaisvinus vidurius gumbai beveik užgyja, nebesiveržia. Viduriams laisvinti tinka tos pačios priemonės kaip ir paprastais vidurių užkietėjimo atvejais, tik reikia labai gerai įsidėmėti, kad būtina kur kas labiau vengti senos (kasijos) ir jos preparatų (Liv, Senada, „Priešhemorojinė arbata“ ir pan.), taip pat labai atsargiai reikėtų vartoti ir šaltekšnio žievę bei jos ekstraktą. Šios priemonės ir šiaip kaltinamos piktybinių procesų skatinimu, o hemorojiniai gumbai ir be to linkę piktybėti.

Galima šiek tiek sušvelninti hemorojinius gumbus, tuo pačiu ir pagerinti ligonio būklę, vartojant aliejinius tamponus ir tanidines bei dezinfekuojančias klizmas, voneles.

Klizmoms, vonelėms tinka ąžuolo žievė, alksnio kankorėžiai ar žievė, gluosnio žievė, miškinės sidabražolės ar gyvatžolės šakniastiebiai, kraujažolės žolė. Kaip skausmą ar niežėjimą mažinančią priemonę galima vartoti ir ugniažolės žolę. Vonelės daromos, kai gumbai yra arti išeinamosios angos arba jos kraštuose, klizmelės — kai mazgai yra gilesnėse tiesiosios žarnos dalyse. Klizmelės (iki 100 ml) arba vonelės daromos kas antrą trečią dieną, po išsituštinimo. Jei gumbai labai aktyvūs, kartais galima daryti ir kasdien, nors tai retai pageidautina.

Po klizmos į tiesiąją žarną įdedama žvakutė (namuose jas pasigaminti sunku, verčiau vartoti įsigytas vaistinėse) arba aliejinis tamponas. Tamponui geriau tinka marlės ar minkšto audinio gabaliukai, o ne vata, ligninas ar kitos lengvai išsisklai-dančios medžiagos. Aliejinės ištraukos daromos iš karotinoidų turinčių žaliavų (pvz., medetkų žiedų), daug chlorofilo turinčių (pvz., dilgėlės lapų), turinčių eterinių aliejų, dezinfekuojančių medžiagų (pvz., gailių, snapučio), galima pasigaminti morkų aliejų arba morkų aliejų su vaistažolėmis (pvz., su jonažole).

Morkų aliejus gaminamas iš gerai nuplautų ir smulkia (bulvine) trintuve susmulkintų morkų. Košė lygiomis dalimis sumaišoma su aliejumi. Tinka bet koks aliejus, tik ne linų. Mišinys sudedamas į didoką emaliuotą indą arba stiklainį su siauru kaklu, pvz., nuo sulčių. 1 litrui mišinio reikia trijų litrų stiklainio ar emaliuoto indo. Jei gaminama aliejinė ištrauka su vaistažolėmis, tai vienai stiklinei trintų morkų imamas 1 valgomasis šaukštas džiovintų smulkintų vaistažolių arba jų mišinio. Gerai išmaišius paliekama valandai ar kiek ilgesniam laikui, kad vaistažolės gerai subrinktų, po to sumaišoma su aliejumi. Indas su mišiniu statomas į didesnį indą su vandeniu taip, kad vandens lygis būtų virš mišinio lygio. Paruoštas ekstrahavimui indas šildomas iki užvirimo. Kai išoriniame inde vanduo pradeda virti, ugnis sureguliuojama taip, kad virdamas vanduo nesitaškytų į vidurinį indą. Jei virinant išoriniame inde vanduo nugaruoja, papildoma tik verdančiu vandeniu. Virinama apie 2 vai., kol iš mišinio nebesiskiria vandens garai, tarkenos susitraukia, aliejus patamsėja ir pasidaro skaidrus. Nukėlus nuo ugnies is lėto pra-vėsinamas, apyšiltis skystis košiamas per tankią drobę, tar-kenos išspaudžiamos. Laisvai nutekėję ir išspausti skysčiai sumaišomi, išpilstomi j nedidelius indelius (pilti geriau sklidinai), laikomi vėsioje vietoje, pvz., šaldytuvo varnų skyriuje. Paruošta aliejinė ištrauka rinkama vartoti 4—5 mėn.

Tamponai laikomi kelias valandas, o jei tamponas nemaloniai dirgina — trumpiau. Jeigu gumbai labai arti išeinamosios angos krašto, galima tamponus ne įkišti, bet tik priglausti įmirkytą kelis kartus sulenktą medžiagos gabalėlį ar vatos kuokštą. Tokius kompresėlius galima laikvri ilgiau.

Nors klizmos ir Tamponai gali žymiai pagerint: ligonio būklę, račiau ir gerokai pagerėjus negalima nesi tikrint — ir upmažėję gumbai lyg ir netrukdydami gali piktybėti

Visad turime atsiminti, kad hemorojus ne tiek nepatogi, kiek pavojinga liga, ir savo išmanymu kuo mažiau gydykimės.

1994 m.

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus

 

 

Comments
  1. Max | Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *