cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas

arba

naujas poziuris i cukrinį diabetą

Rusijos televizijos laidos „Sveikata” vedeja su kerinčia šypsena praneše pasauliui pritrenkiancia naujiena: „Cukrinis diabetas šiandien ne liga, o, žinote, tik toks gyvenimo budas…” Prietaiseliu išsimatavai cukraus kieki kraujyje, pre-parateli isišvirkštei — ir viskas, gyvenk ir džiaukis gyvenimu.

Koks cinizmas, koks pasityčiojimas, koks tūkstancio ligotų, ir sveikų žmoniu apgaudinejimas…

Milijardai žodžiu medicinos vadoveliuose, medicinos mokslo veikaluose, laikraščiuose* televizijoje apie tai, kaip gyventi „susidejus su cukralige”, ir ne žodžio apie tai, kaip apsieiti be jos, kad nebutu šios negandos.

Autorius atsakingai tvirtina, kad 85 proc. cukraligės atveju – pagydomi!

85 proc. cukraliges atveju sudaro II laipsnio cukralige (nuo insulino nepriklausantysis cukraliges tipas). Be to, 72 proc. iš ju yra cukralige su nutukimu, likusieji 13—15 proc.

(iš 85 proc.), kai kuno svoris normalus.

Autorius drista tvirtinti:

Sergant cukralige (nuo insulino nepriklausanciaja, II tipo) su nutukimu, kasa visiškai sveika ir nereikalauja jokiu tableciu bei injekciju, ji visada išskiria i krauja toki insulino kieki, kuris atitinka gliukozes koncentracija kraujyjet

Pagrindinis ir esminis šios ligos organizatorius yra kepenys! Butent kepenys privalo surinkti gliukozes pertekliu kraujyje ir paversti ja glikogeno atsargomis. Taciau visa bėda ta, kad sergant šia liga kepenys nepriima laikinam saugojimui gliukozės pertekliaus iš kraujo, nes negali jos priimti del jo nutukimo!

Mokslas sako, kad organizmo nutukima šiuo atveju lemia padidejes insulino kiekis kraujyje.

Panagrinekime šj reiškini išsamiau.

Kartu su gliukozes pertekliumi su krauju cirkuliuoja ir insulino perteklius, be to, jo kiekis atitinka gliukozes kieki kraujyje.

Tačiau, kad nutuktume, nepakanka gliukozes pertekliaus cirkuliavimo su krauju. Šis gliukozes kraujo perteklius turi patekti i kepenis. Butina, kad ši atliekama kraujo gliukozė būtų dar ir atliekama gliukoze kepenims, tai žymiai sunkiau padaryti, nes i kepenis priimamos gliukozes norma daug didesne negu i krauja. Kraujui 50 g gliukozes jau viršija norma, o kepenims 50 g gliukozes nieko nereiškia, kepeninis 300 g gliukozes dar ne norma!

Kol kepenyse esantis kraujo gliukozes perteklius netaps gliukozes pertekliumi kepenims, neims formuotis riebalai iš atliekamos kepenu gliukozes. O be riebalu apskritai neimanoma kalbeti apie nutukimo eiga.

Pagrindine II laipsnio cukraliges pletotes priežastis:

a) atliekama gliukoze iš maisto (angliavandeniu) i krauja patenka sistemingai, realiai;

b) plonasis žarnynas per daug pasisavina maisto. Kepenis perpildomos iš pradžiu gliukoze, po to glikogenu, veliau iš naujo iš gliukozes sudarytais riebalais. Ateina momentas, kai kepenu lasteles (hepatocitai) glikogenu ir iš naujo suformuotais iš gliukozes riebalais užpildomos ribotai. Hepatocitai dabar jau paprasciausiai fiziškai nebeturi vietos sutalpinti eilines atliekamos gliukozes porcijas, kurios perteklius vis dar cirkuliuoja su krauju. Kepenys siuncia „šviežias riebalu porcijas” atsargai i organizmo riebalu sandelius. Atlaisvintas hepatocituose vietas tuojau pat užpildo eilines atliekamos gliukozes porcijos iš kraujo. Gliukozes kiekis kraujyje nesuspeja apciuopiamai sumažeti, o kiekvienakart pavalgius i krauja jau patenka nauji gliukozes kiekiai.
Praktiškai, kai mitybos režime vyrauja per daug angliavandeniu, organizmui nebereikia ir nera butino reikalo pareikalauti gliukozes iš glikogeno, sukaupto kepenyse. Kepenys nuo organizmo nepasisavintu atlieku „išsipucia kaip futbolo kamuolys”, jos pavirsta i tam tikra riebaliniu atsargu generatoriu, ši hepatocitu funkcija tampa pagrindine, nenaturali. Vystosi kepenu nutukimas, kepenu steatoze. Iki to laiko jau suspeja išsivystyti ir bendras organizmo nutukimas, kuri nulemia sistemingas riebalu tiekimas iš kepenu. Dabar jau kepenu nutukimas atitinka ankstesni gliukozes patekimo i krauja režima (t.y. nuolat persivalgant angliavandeniu), stabiliai palaiko II laipsnio cukralige ir bendra nutukima.

Dar kartą pabrežiame: butent kepenų nutukimas sudaro užburta rata, jis atkakliai palaiko II laipsnio cukralige ir bendra organizmo nutukima.

Normaliomis salygomis riebalu kepenyse tera 5-6 proc. viso kepenu svorio, patologinemis – ju apimtis gali pasiekti 50 proc.! Jeigu nutukimas apeme daugiau kaip 50 proc. kepenu parenchimos, kalbama apie riebaline hepatoze. Riebaline he-patoze sergant cukralige pasitaiko gana dažnai-1-78 proc.!

Praktiškai gydant šia liga akademine medicina labai dažnai, beveik visada taiko insulino injekcijas ir kartu cukru mažinancius vaistus – „butamida”, „bukarbona” arba stipresne priemone „manilila” (glibenkarmida). Tai labai rimta klaida! Ne vienam serganciajam cukralige, kai vyrauja nutukimas ir netgi nedidelis normalaus kuno svorio padidejimas, niekada neturetu buti skiriamos insulino injekcijos ir cukru mažinancios priemones. Šiuos preparatus skirti leistina netgi ne visiems liesiesiems ligoniams, sergantiems cukralige!

Sergant II tipo cukralige su nutukimu perpildytos riebalu kepenys negali priimti atliekamos gliukozes iš kraujo. Insulino skyrimas padidina ir taip didele (gliukozes lygmeniu) koncentracija kraujyje. Perteklinis insulinas priverstinai iveda (tiesiog ibruka) atliekamos gliukozes dali i kepenu lasteles. Taciau ten šiai gliukozei nera vietos. Kepenų lastelės bando perdirbti šia gliukoze i riebalus, keletui dienu sumažeja gliukozes kiekis kraujyje ir vienu metu greitai padideja ligonio svoris.

Štai ji, insulino klastote, jis sukuria sekmingo gydymo iliuzija. Taciau kepenu lastelės nepakelia tokio režimo, jos pradeda degeneruoti. Prievartinis atliekamos gliukozės nutekejimas iš kraujo i hepatocitus liaujasi, gliukozes kiekis vel igauna ankstesne svarbia reikšme. Taciau dabar ligonio kepenys didesne dalimi pažeistos ir dar, papildomai, jis priauga svorio.

Demesio! Visi sergantieji II tipo cukralige turi gerai žinoti, kad 1,5—2 menesius priimdami padidintas insulino dozes, jie pagydoma liga paverčia visiškai nepagydoma I tipo cukraliges forma – jie tampa pasmerktais invalidais! Atminkite – insulinas gelbsti, tačiau negydo!

Negana to, autorius visiškai isitikinęs, kad netgi tikri 1 tipo cukraliges atvejai pagydomi, jeigu gydymui dar nebuvo taikomas insulinas, o dar geriau, jei nebuvo panaudoti tableciu preparatai nuo cukraliges!

Autorius motyvuoja tuo, kad nuo insulino priklausanciosios (I tipo) cukraliges priežasti lemia tik savos kraujotakos ir kasos Langerhanso saleliu (gaminanciu insulina) vegetatyvines inervacijos sutrikimai.

Toksiškas kraujas, maitinantis saleles, agresyvios tulžies išmetimas i kasos latakus, nuolatinis veikianciu (maitinanciuju) kapiliaru deficitas – štai tikroji nuo insulino priklausanciosios (I tipo) cukraliges priežastis. Autorius isitikines, kad ši liga negali buti paveldima.

Prieš skiriant insulina turi buti skiriamos tabletes nuo cukraligės. Jas pradeti skirti reiketų nuo mažiau veiksmingu preparatu (butamidas, bukarbonas). Tik po to, kai tikrai žinoma, kad gliukozes kiekis ligonio kraujyje nuo šiu preparatu
vartojimo sumažejo, tačiau nepakankamai, galima skirti veiksmingesnius tablečių preparatus. Jeigu po butamido, bu-karbono paskyrimo gliukozes kiekis kraujyje nesumažejo, vadinasi, ligoniui klaidingai buvo diagnozuota nuo insulino priklausancioji cukralige. Tai II tipo cukralige, o veiksmingesniu peroraliniu preparatu nuo cukraliges skyrimas tik dar labiau nuves i klystkelius.

Nepaisant veiksmingesnio preparato – manililo liaupsinimu, jo paskyrimas po tam tikro gliukozes sumažejimo kraujyje gali pabloginti ligonio būkle ir sugražinti bei netgi padidinti jos kieki kraujyje, O tai reiškia, kad kasos beta lasteles nesuspeja atnaujinti insulino atsargu, kurias iš ju „išspaudžia” manililas. Manililo klasta ta, kad jis gali išvesti iš rikiuotes silpnai funkcionuojancias beta lasteles (I tipo cukralige) ir normaliai funkcionuojancias beta lasteles (II tipo cukralige). Būtent ši manililo veikla daugeliu atveju suklaidina dauguma specialistu ir verčia pereiti prie insulino paskyrimo sergant II tipo cukralige, kai ir be to klaidingas manililo taikymas nesumažina gliukozes kiekio ligonio kraujyje. Tokiais atvejais manililo reiketu nebevartoti, butina patiketi teisinga diagnoze taikant mažiau veiksmingus preparatus, kurie, būdami ne tokie veiksmingi, diagnozuos II tipo cukralige.

Jeigu manililo paskyrimas stabiliai sumažina gliukozes kieki kraujyje, palyginti su rezultatais, gautais vartojant buta-mida ir bukarbona, bet tas kiekis tebelieka didelis, atsiranda reali galimybe skirti insulina. Taciau butina igyvendinti visas gydymo priemones, kad butu galima išvengti insulino, jis skiriamas tik blogiausiu atveju, kai nera kitos išeities. Bet ir paskyrus insulina dažnai padaroma grubių klaidų. Kai kuriais atvejais, kai pirmoji normali insulino dozė, o dažnai ir einancios po jo normalios šio preparato dozes nesumažina gliukozes kiekio kraujyje, paskiriama insulino dozė, liaudyje vadinama „arkliška, t.y. labai didele” doze. Šito daryti jokiu budu negalima. Nuo insulino priklausančioji cukralige i pirma insulino injekcija reaguoja smarkiai sumažindama gliukozes kieki kraujyje. Jeigu tokios reakcijos insulino atžvilgiu nera, insulino injekcijos nedelsiant turi buti nutrauktos. Tai reiškia, kad diagnozė klaidinga, kad šis ligos atvejis nėra nuo insulino priklausanciosios cukraliges variantas.

Kartojames, po 2-3 insulino vartojimo menesiu gydyti nuo insulino priklausantiji cukrini diabeta nebeimanoma.
Visos dietos gudrybes šios cukraliges tipo negydo, o tik palengvina ligos eiga ir suteikia šansa išvengti gangreninių opa bei galunių amputacijos.

Tokie I tipo cukraliges ligoniai sudaro maždaug 15 proc. visu diabetiku skaiciaus. 85 proc. kiti cukraliges atvejai-pagydomi, jeigu nepradedama eksperimentuoti su insulinu.

cukrinis diabetas

cukrinis diabetas

Kaip tai daroma? Kaip išvengti insulino?

1. Cukraligės gydyma, ir skydliaukės problemas Šiandien butina perduoti i kompetentingu terapeutu rankas! Endokrinologija, tenka sažiningai pripažinti, šiandien šiu ligu gydyti visiškai nemoka, ji paprasciausiai tapo medicinos teorija pletojanciu skyriumi, labai nutolusiu nuo gydymo praktikos. 90 proc. atvejais ji arba visiškai negydo, arba perduoda savo pacientus i chirurgu rankas.

2. Kol kepenis nebus išvaduotos nuo nutukimo, nepades jokios gliukozes tiekimo i ligonio krauja normalizavimo priemones. Nebus imanoma atsikratyti nei U tipo cukraliges, nei bendro organizmo nutukimo.

3. Būtina labai griežtai laikytis laikinos sistemingos angliavandenius ribojancios dietos, kad būtinai sumažėtu kūno svoris, galbut netgi labiau už normalu, viskas priklauso nuo to, kokio masto kepenu nutukimas. Tai ir „šiandien”, ir visados ne tik pats geriausias gydymas, tai vienintelis gydymas!

4. Kūno svorio mažinimas gali buti laipsniškas arba energingesnis, taciau niekada ne per staigus, ne pražutingas. Mityba būtina apriboti!

5. Būtina išvalyti visa organizma nuo cholesterino pertekliaus (teisingiau pasakius, nuo i cholesterina panašiu medžiagu), pradedant nuo „šlakus” filtruojanciu organu šio valymo joks gydymas, jokia dieta, nepaisant ilgalaikiu pastangu, neduos jokiu veiksmingu rezultatų.

6. Bet kokie kiti patarimai ir nurodymai medicinos ir biologijos atžvilgiu yra nemokšiški ir žalingi.

7. II tipo cukralige gali sugrižti pas ligoni tiek kartu, kiek kartu šis ligonis po gydymo sistemingai su maistu persivalgys angliavandeniu ir kartu padidins gliukozes patekimo i organizma normas.

Būūtina iki gyvos galvos normali mityba.

ŠIEK TIEK APIE NUO INSULINO PRIKLAUSANTIJI CUKRINI DIABETA BE NUTUKIMO

Principine, pagrindine šio diabeto tipo priežastis lieka ta pati-kepenys iš kraujo nepriima laikinam saugojimui atliekamos gliukozes. Tai taip pat II tipo cukralige.

Visi tyrinetojai šios cukraliges atveju niekada negali aptikti kepenyse nieko, išskyrus riebalu pertekliu. Ir cia visi draugiškai klysta – atliekamus kepenyse riebalus palaikydami kepenų nutukimu.

Iš tiesu šiuo II tipo cukrinio diabeto atveju kepenu nutukimo nėra!

Taigi kepenys perpildytos riebiosiomis rugštimis, del to nepriima laikinam saugojimui atliekamos gliukozes iš kraujo, taciau tai ir ne persivalgymas, ir ne per didelis maisto pasisavinimas. Tuomet kas gi tai?

Netiketa šios problemos sprendima autorius rado darbuodamasis ties savo tritomiu „Vidaus sekrecijos sistemos valymas ir gydymas liaudies priemonemis”. Tuo metu likimas jam lėmė susipažinti su nuostabiu medicinos problemu tyrinetoju, peterburgieciu M. Žolondzu, kurio nepaprastai aiškios ir logiškos išvados cia ir pateikiamos.
Žinoma, kad esant tireotoksikozems (hipertireozems, t. y. padidejus skydliaukes funkcijai) skydine liauka gamina ir išskiria i krauja tireoidiniu hormona pertekliu, pirmiausia tiroksina (T4). Tiroksinas per krauja išnešiojamas po visa organizma. Pagrindines tiroksino organizme vartotojos yra kepenys! Kartu kepenys reguliuoja tiroksino kiekį kraujyje.

Kaip pagrindines tiroksino vartotojos ir jo kiekio kraujyje reguliuotojos, kepenys ne tik surenka iš kraujo pagal norma jai priklausanti tiroksina, bet ir pagrindine jo pertekliaus dali. Atliekama tiroksina kepenys perdirba ir kartu su tulžimi išskiria i žarnyna.

Paprastai išskirti atliekamo tiroksino kepenys negali, ji butina perdirbti, o svarbiausia, išsiusti kartu su tulžimi. Tiroksinas padidina kepenų lastelių deguonies pasisavinima ir kartu lastelių energijos tiekima. Energijos perteklius privercia kepenų lasteles sparčiau funkcionuoti ir iš riebiuju rugšciu gaminti atliekama tulžies kieki, kaip tik butina išskiriamoms i žarnyna perdirbtoms tiroksino atliekoms palydeti. Svarbiausia šio proceso metu —esant hipertireozei kepenų lasteles butinai paspartina „gamybine” veikla. Tačiau kepenu lasteliu dydis nera beribis, hepatocitai gali didinti „gamybine“ veikla tik mažindami savaji „sandeliavima”. O tai reiškia, kad hipertireozes metu kepenys iš kraujo negali priimti naturalaus gliukozės pertekliaus, kaip pavalgius ankstesniais kiekiais. Kepenų lasteles sumažina savo „sandelius “ ir padidina savo „gamybines aikšteles“.

Padidėjes kepenų lastelių produktyvumas reikalauja daugiau tiekti žaliavos. Žaliava šiuo atveju yra riebiosios rugštys, kurios be hipertireozes buvo siunciamos i „riebalu sandelius”, o prireikus riebalines rugštys papildomai tiekiamos iš riebaliniu organizmo saugyklu („riebalu sandeliu”). Atsižvelgiant i hipertireozes sunkuma ir mitybos pobudi, žmogus gali ir smarkiai sulieseti, ir išlikti normalaus kuno svorio, gali ir šiek tiek priaugti svorio.

Nors kepenų lastelese dabar nuolat aptinkama daugiau lipidu (riebalu), negu turėtų būti pagal norma, tokio fakto negalima laikyti riebalu kaupimu kepenyse. Tai ne pasyvus riebalų kaupimasis, tai ne hepatocitu nutukimo išraiška ir ne kepenu nutukimas, ne riebalinis ju infiltravimas.

Tai nenutrukstamas spartesnes hepatocitu gamybos procesas, pirmiausia tulžies, taip pat cholesterolio (cholesterino), išskiriamo su tulžimi.

Taigi II tipo cukraliges su nutukimu atveju-tai riebalu kepenyse sankaupos, o II tipo cukraligės be nutukimo atveju -tai nuolat kintanti medžiaga, skirta spartesnei tulžies gamybai!

Dažniausiai gliukozes kiekis kraujyje iki tireotoksikozes yra normalus, taciau gliukozės kiekio suma po tireotoksines gliukoze didinancios sudeties padidejimo viršija norma. Tai jau cukrinis diabetas. Šiuo atveju insulino kiekis kraujyje visada atitiks jame esanti gliukozės kieki. Visiškai akivaizdu, kad tai ir yra nuo insulino nepriklausanciojo cukrinio diabeto variantas. Ir šia II tipo cukralige lydi kuno mases sumažejimas.

Tai tireotoksinis II tipo cukrinis diabetas – naujas cukraliges tipas!

Tokia II tipo cukralige sukelia hipertireoze, o tiksliau, ta pati priežastis, kuri sukelia hipertireoze organizme.

Pagal: Anatolijaus Malovičko užrašus

 

DSCN8906

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *