Apie mūsų kraštą Archive

Paminklas geležinkeliui II

Paminklas geležinkeliui II Geležinkelis, einantis pro Veiverius, Skriaudžius, yra Rusijos imperijos valstybinio geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva atšaka į Rytprūsius. Tai pirmasis geležinkelis Lietuvoje ir antrasis valstybinis geležinkelis visoje buvusioje Rusijos imperijoje po pirmojo,

Šilėnų kaimas- Prienų raj.

Užėjus rusams Šilėnų kaimo žmonių dauguma vertėsi samagono varymu. Tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Samagoną vežė į Kauną traukiniu. Visi Šilėnų gyventojai buvo draugiški, vieningi. Visi buvo suvaryti į kolchozą, iš kurio ir vogdavo dasidurdami pragyvenimui. Kolūkis vadinosi “Stalino keliu”,- veliau pavadino “Mauručių kolūkiu”. Pirmi kolūkio pirmininkai buvo Draugelienė, Ona Bagdonaitė, Migauskas, K. Purvinskas. Šilėnų kaimo “siela” buvo Vitas Pažėra. Tai buvo žmogus, kuris nuoširdžiai bendraudavo su kaimo žmonėmis, jiems bėdoje padėdavo. Pas Pažėrą mielai pabaliavodo ir kolūkio valdžia ir kaimo prasčiokai. Toki nuoširdūs yra (buvo) ir jo vaikai Antanas ir Jonas Pažėrai. Gaila kad jau jo sūnui Antanėliui amžiną atsilsį. Jonas Pažėra tikras tėvo įsikūnijimas. Visiems ištiesia pagalbos ranką, su visai randa bendrą kalbą. Toki žmonės kaip Pažėrai į pasaulį ateina kartą per kelis šimtus metų. Šilėnų kaimas jau smarkiai pasikeitęs pagražėjąs, daug pastayta naujų namų. Viešint šiame kaime jauti šilumą ir žmonių gerumą. Šilėnų kaimo gyventojai  (šeimos) apie 1980 m.   Andrius Marčiulionis   4 žm. Jonas Šliumba        4 žm. Jurgis Šliumba        3 žm. Jurgis Žemaitis       4 žm. Andrius Spūdys       6 žm. Petras Šliumba        2 žm. Leonas Šliumba       5 žm. Vincas Spūdys        7 žm. Juozas Baltrukonis     3 žm. Kazys Sūnelaitis       2 žm. Petras Pažėra         4 žm. Juozas Keršys         8 žm. Marija Keršienė       2 žm. Petras Pažėra         6 žm. Vytas Malinauskas     4 žm. Grėbliauskienė        6 žm. Dominykas Grėbliauskas 3 žm. Knašys               5 žm. Zigmas Pažėra         5 žm. Juozas Kalašinskas     5 žm.

Seniausios žinios apie Veiverius

 SENIAUSIOS ŽINIOS Po keturiolika metų užsitęsusio ir 1274 m. pralaimėto Didžiojo Prūsų sukilimo, kryžiuočiai prūsus išnaikino, o netrukus tas pats likimas ištiko ir jiems giminingus rytinius kaimynus sūduvius. Po narsaus prūsų vado Herkaus Manto

Veiveriečiai nepriklausomybės kovose

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, daug veiveriečių išėjo į savanorius. Vieni grįžo, gavo žemės, įsikūrė ūkelius ir gyveno. Kiti negrįžo, dar kiti grįžo invalidai. Nepriklausomybės kovose žuvo: Pranas ir Vincas Baguckai, Aleksandras Beras, Kazys Čebelis, Antanas

Auksinės vestuvės

Auksinės vestuvės Vestuvės- didelė ir brangi šventė kiekvieno žmogaus gyvenime. O kai kartu pragyventa 50 metų, kai į auksinių vestuvių iškilmes susirenka vaikai, anūkai ir proanūkiai, ši šventė tampa pačia brangiausia. Vasario 11-aja Prienų civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai gražiai sutiko auksinę porą- Magdeleną ir Juozą Lenčiauskus is Veiverių kolūkio. Lygiai prieš 50 metų tą pačią dieną, abu jie sumainė aukso žiedus ir prisiekė būti ištikimais vienas kitam. Lyg sraunus upelis nuplaukė, nutekėjo didelis pulkas metų, bet priesaikos nenusinešė. Šventiškai puošnūs ir susijaudinę peržengė Tarybų rūmų slenkstį. Daug šiltų žodžių jiems pasakė skyriaus darbuotojai, rajono Tarybos deputatas S.Bankauskas, Veiverių

Gydytojas Antanas Urbanavičius

                                                                 SUVALKIJOS LYGUMŲ SŪNUS Šių metų pavasarį (2007 m.) gydytojas Antanas Urbanavičius būtų šventęs gimimo 80-metį. Bet jis mirė darbo vietoje prieš du dešimtmečius eidamas 61-uosius metus. A. Urbanavičius gimė Sirvydų kaime, netoli Marijampolės,

Kur sruveno Viemuonia

Kur sruveno Viemuonia Viemuonios upelio dabar nėra. Apie 1970 metus jis tapo tiesiu bevardžiu melioracijos grioviu. Liko tik vardas hidronimų žodynuose ir kituose žinynuose. O atėjo tas vardas iš amžių glūdumos, kai čia dar

Kryžiuočių pėdsakai

Kryžiuočių pėdsakai pro Skriaudžius ir Veiverius Seniausia parašytas žinias apie konkrečių vietovių miškus, pievas, pelkes, kelius, upes, raistus, ežerus randame kryžiuočių žvalgų pranešimuose savo vyresnybei. O rasti jie XIX a. viduryje Slaptajame kryžiuočių archyve

Kelias

Kelias Kiekvienas turime savo kelią – kelių kelią. Pirmiausia tai kelias, tolstantis nuo gimtųjų namų, bet sapnuose (ir ti- krovėje) vėl vedantis namo. Kiekvienam jis yra vieninte- lis, nes kito tokio nėra niekur, kaip

Sūduvos miškų revizija ir kolonizacijos pradžia

Sūduvos miškų revizija ir kolonizacijos pradžia  Vietovių išžvalgymą, miškų kirtimą ir kaimų „ant žalios šaknies“ steigimą pradėjo karalienė Bona Sforza, Žygimanto Senojo antroji žmona. Kai karalius našlavęs trejus metus vėl tuokėsi, jam buvo kone