Apie mūsų kraštą Archive

Paviemuonio kaimo Orinai Senoliai Paviemuonio kaimo Orinų giminės pradininkas čia, Paviemuony, atsirado apie 1835 – uosius. Tikslių žinių pirminiuose dokumentuose nėra. Yra išlikęs tik vienas konkretus Veiverių RK bažnyčios metrikų įrašas apie senolio mirtį.

Skaudžiu keliu saulėlydžio link. Mirdamas LDK Vytautas 1430 metais savo valstybę paliko tokią, kokia ji dar niekada nėra buvusi. Jos teritorija plytėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros, bet krašto dydis buvo tik paradinė, matomoji

Žmogus iš girių Vieną rudens pavakarę suskambo durų skambutis. Atidarau – Algis! Pažinau, nors buvome nesimatę beveik 50 metų. Aš jo ieškojau. Sužinojęs, jog gyvena Alytuje ir yra dirbęs Alytaus vyno gamykloje vairuotoju, netrukau

PRATARMĖ XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje mokyklos[1] Lietu­voje buvo ne tiktai liaudies švietimo Įstaigos, bet ir caro val­džios politikos įrankis. Mokyklų istorijoje atsispindėjo ir liau­dies kova prieš patvaldystę, kova dėl nacionalinės

Mato Gustaičio sodyba Sodyba šioje vietoje buvo įkurta XIX a. antroje pusėje. Jos pirmasis šeimininkas Matas Gustaitis (1837-1922 m.) iš Gustaičių kaimo, vesdamas Juozaitytę, Jokūbo Juozaičio dukterį, gavusią pasogos 20 ha žemės ir 2

Skriaudžių Dargynė Paplentėj, ant kalnelio prie prūskapių (taip čia vadinamos senos evangelikų kapinės), tiesiai prieš bažnyčią kitapus plento vis dar tebestovi sulindęs į žemę ilgas nuo laiko pajuodavęs medinis namas. Už jį gal kiek

  Ši istorija prasidėjo kai Garliavos įkūrėjo, Fredos dvaro savininko, Garliavos ir Veiverių katalikų bažnyčių, Garliavos sinagogos ir Garliavos liuteronų bažnyčios  fundatoriaus,  žemvaldžio  Jozefo Godlevskio (Garliausko) dukra Liudvika Godlevska 1845 m. ištekėjo už kunigaikščio

Kryžiuočių pėdsakai pro Skriaudžius ir Veiverius   Seniausia parašytas žinias apie konkrečių vietovių miškus, pievas, pelkes, kelius, upes, raistus, ežerus randame kryžiuočių žvalgų pranešimuose savo vyresnybei. O rasti jie XIX a. viduryje Slaptajame kryžiuočių

Sūduvos miškų revizija ir  kolonizacijos pradžia   Vietovių išžvalgymą, miškų kirtimą ir kaimų „ant žalios šaknies“ steigimą pradėjo karalienė Bona Sforza, Žygimanto Senojo antroji žmona. Kai karalius našlavęs trejus metus vėl tuokėsi, jam buvo

Pirmieji rasti duomenys apie Veiverių ugniagesius siekia 1944 metus. Tai kaimo ugniagesiai savanoriai teturėją arklius su vandens bačka vežimu pritaisytomis ilgomis kopėčiomis.   Oficiali pirmoji gaisrinė buvo įkurta apie 1960 m. Mokytojų seminarijoje. Vėliau