ANTIBIOTINĖS ŽALIAVOS

ANTIBIOTINĖS ŽALIAVOS
Grynų antibiotikų, žinoma, seniau nebuvo, jų amžius gerai žinomas, tačiau antibiotinės žaliavos buvo vartojamos labai seniai. Oficialių antibiotinių medžiagų ne taip jau daug, pvz., islandinė kerpena, bet liaudies medicinos aruoduose antibiotinių žaliavų gausu: beveik visos Lietuvoje augančios kerpės, kai kurios samanos, daugelis grybų, tiek aukštesniųjų, tiek žemesniųjų (pelėsiai). Buvo vartojami, ir gana sėkmingai, jokio pavojaus nesudarydavo. Atėjus į vaistų gretas natūraliems ar pusiau natūraliems stipriems gryniems antibiotikams, antibiotikų turinčios žaliavos tapo nebepageidaujamos: drauge su stipriais antibiotikais gerokai didina alergijos pavojų, o ypač pavojingi, jei vartojami stipriųjų antibiotikų kurso pertraukose arba drauge su stipriais antibiotikais. Natūralios antibiotinės žaliavos labai padidina grynųjų antibiotikų pašalinį veikimą. Mat stiprieji antibiotikai būna specializuoti, gana riboto veikimo sferos, o natūralūs silpni antibiotikai — nespedfiški, jie veikia labai plačiu diapazonu ir sudaro sąlygas stipriesiems smelktis ten, kur jie ir nepageidautini.

Vartojant antibiotikus pravartu ne tik neskirti mišinių, pvz., Baublio arbatos, turinčios antibiotinių žaliavų, bet ir maisto produktų, turinčių natūralių antibiotikų: grybų (taip pat kefyro), tikriausiai būtina įspėti ir mamas, kad savo nuožiūra ar kaimynų patariamos nepridurtų jokių papildomų vaistų.

Antibiotinių medžiagų turinčios natūralios medžiagos pastaruoju metu vertos ypatingo dėmesio ne tik dėl nesuderinamumo su stipriais antibiotikais, bet ir dėl to, kad visos kerpės ir grybai itin aktyviai kaupia radioaktyviąsias medžiagas. Seniau į tai galima buvo nekreipti dėmesio, dabar, kai radioaktyvusis fonas gerokai padidėjęs, geriau jų atsisakyti.

1994

Pagal: Eugenijos Šimkūnaitės užrašus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *