Robert Adams gimė 1928 m. Sausio 21 d. Manhetene ir užaugo Niujorke (JAV).
Robertas teigė, kad, kiek jis prisimena, turėjo regėjimą balto, plaukuoto, barzdoto žmogaus, sėdinčio prie savo lovos, kuris buvo maždaug dviejų pėdų ūgio ir kalbėjo su juo jam nesuprantama kalba.
Robertas pasakė tėvams, tačiau jie pagalvojo, kad vaikas žaidžia savo žaidimus.
Vėliau jis sužinos, kad šis žmogus buvo jo būsimo guru Šri Ramanos Maharši vizija.
Kai Adamsui buvo septyni metai, numirė jo tėvas ir regėjimai staiga nutrūko.
Robertas pasakė, kad tada jis išvystė siddhi, kai kiekvieną kartą jis ko nors norėdavo, pradedant saldainiais ir baigiant smuiku, viskas, ką jam tereikėdavo padaryti, tai tris kartus pasakyti objekto pavadinimą ir norimas objektas iš kažkur atsirasdavo arba jam kas nors tai duodavo.
Jei mokykloje būdavo testas, Robertas paprasčiausiai pasakydavo: „Dieve, Dieve, Dieve“, ir atsakymai jam iškart ateidavo.
Robertas teigė, kad būdamas keturiolikos metų patyrė gilų dvasinį Pabudimą.
Tai buvo baigiamojo matematikos egzamino metu, kuriam jis visai nesiruošė.
Kaip įprasta, jis tris kartus pasakė „Dieve“, tačiau fenomenaliu ir nenumatytu rezultatu:
“Vietoj atsakymų į klausimus, kambarys užsipildė tūkstantį kartų ryškesne už saulę šviesa.
Tai atrodė kaip atominė bomba, bet tai nebuvo deganti šviesa.
Tai buvo gražus, ryškus, švytintis, šiltas švytėjimas.
Vien pagalvojus apie tai dabar, mane priverčia sustoti ir susimąstyti.
Visas kambarys, viskas, viskas buvo panardinta į šviesą.
Atrodė, kad visi vaikai yra milijardai šviesos dalelių.
Aš pajutau, kad ištirpstu spinduliuojančioje būtyje, sąmonėje.
Aš susiliejau su sąmone. Tai nebuvo už kūno ribos.
Buvo visiškai kas kita. Aš supratau, kad nesu mano kūnas.
Tai, kas atrodė mano kūnu, nebuvo realu.
Aš išėjau už šviesos ribų į gryną, švytinčią sąmonę.
Aš tapau visur esančiu. Mano individualybė susiliejo į gryną absoliučią palaimą. Aš išsiplėčiau. Aš tapau visata.
Nenusakomas jausmas.
Tai buvo visiška palaima, visiškas džiaugsmas.
Toliau, ką atsimenu – tai mokytojas, kuris mane purtė.
Visi studentai išėjo. Aš buvau vienintelis, kuris liko klasėje.
Aš sugrįžau į žmogaus sąmonę.
Šis jausmas niekada manęs nepaliko”.
=====================================================================
Išmokite sėdėti tyloje ir išlikti ramybėje.
Nes jūsų tikroji prigimtis – tai begalinė išmintis, Absoliuti Realybė, grynas Suvokimas, Sąmonė.
Jūs neprivalote daryti kokių nors praktikų dėl to, kad taptumėt laisvi.
Jeigu jūs nebūtumėt laisvi jau dabar, tai norėdami išsilaisvinti, jūs turėtumėte praktikuoti visas įmanomas jogos rūšis ir meditacijas, daryti įvairius dalykus.
Bet kadangi jūs jau esate laisvi, jums nieko nebereikia daryti, kad tai realizuotumėte.
Todėl Advaita Vedantoje mes nemedituojame. Mes sėdime tyloje.
Mes sėdime tyloje ir stebime.
Mes suvokiame savo sąlygotumą.
Mes stebime protą.
Kas yra protas, jei ne krūva minčių apie praeitį ir rūpestis dėl ateities, štai ir viskas, kas yra protas!
Mes mokomės likti susitelkę ties “čia ir dabar”.
Mes stebime, kas vyksta aplink mus, bet mes niekada nereaguojame.
Mes veikiame „iš savo širdies“. Bet mes niekada nereaguojame!
Kai tik pradedame taip gyventi, pastebime, kad prabėgus savaitėms, mėnesiams ir metams, kažkas pradeda keistis mumyse.
Mes tampame ramesni ir labiau mylintys, tampame geresni, dažniau ir ilgiau jaučiamės laimingi.
Mes einame savirealizacijos keliu.
Robert Adams
=====================================================================
Jūs galite pasakyti: „Aš turiu funkcionuoti šiame pasaulyje. Aš privalau dirbti, turėti šeimą, aš turiu pasirūpinti savo interesais“.
Kas sako, kad jūs neturite?
Bet tai neturi nieko bendra su jumis.
Jūs turite suprasti, kad jūsų kūnas pasirūpins savimi.
Sapnas tęsis savaime.
Jūs darysite tai, dėl ko atėjote į šią žemę, negalvodami apie tai, nesistengdami, kad kažkas įvyktų, nesistengdami ką nors pataisyti šiame pasaulyje.
Štai ką turiu omenyje sakydamas: „Būkit savimi. Tiesiog būkit savimi. Gyvenkite amžiname dabar“.
Tai ir yra buvimas savimi. Būkite spontaniški.
Leiskite pasauliui atsiskleisti taip, kaip jis turi.
Neteiskite. Žvelkite į viską kaip į naują ir su nuostaba.
Gerbkite gyvenime visus ir viską, ir užduokite sau klausimą „Kas aš?“.
Tada kažkas pradės vykti.
Robert Adams
=======================================================================
Žmonės vis dar klausinėja: „Robertai, ką jūs matote, kai į mus žiūrite? Ar matote energiją? Ar matote Sąmonę? Ar matote šviesos žaidimą? Ar jūs matote tuštumą?“
Jei aš tai matyčiau, tai negalėčiau funkcionuoti.
Aš matau tą patį kaip ir jūs, jus!
Vienintelis skirtumas yra tas, kad aš suvokiu, jog nesu kūnas.
Todėl, jei aš nesu kūnas, tai matau, kad ir jūs nesate kūnas.
Aš tiesiog matau pasaulį kaip vaizdus uždėtus ant ekrano.
Bet aš visada suvokiu, kad jūs – tai vaizdai.
Taip pat ir kūnas, taip pat ir medžiai, dangus, planetos, gyvūnai, vabzdžiai ir visa kita.
Kažkodėl aš visada tai suvokiu. Aš suvokiu, kad tai tarsi burbulas.
Burbulas sprogsta ir Realybė išreiškia save kaip Sąmonę.
Todėl aš matau jus taip, kaip jūs matote mane, bet aš matau jus kaip Sąmonę, Realybę.
Arba aš matau jus kaip save, kaip ekraną, ir visa Visata – tiesiog uždėta ant ekrano.
Aš nematau jūsų kaip žmogiškų būtybių.
Aš nematau šito radijo, lempos ar stalo kaip savaiminės esybės.
Aš tai matau kaip Sąmonę.
Tai nereiškia, kad Sąmonė visa tai išskyrė.
Kaip aš visada aiškinu, Sąmonė talpina Savyje Save, ji išreiškia tik Save.
Visa tai tarsi optinė iliuzija.
Iš tikrųjų tai neegzistuoja, kaip ir sapnas neegzistuoja tikrovėje.
Sapne jūs ir toliau gyvenate, skrendate iš Niujorko į Kaliforniją, patiriate įvairiausius savo gyvenimo momentus ir viskas atrodo tikra.
Bet jūs pabundate ir burbulas sprogsta.
Robert Adams
======================================================================
Kl.: Robertai, turiu klausimą.
Jei žmogus rimtai žiūri į realizaciją, ar jis gali ją pasiekti savarankiškai, tik praktikuodamas, ar būtina atsiduoti mokytojui ar guru?
Robert Adams: Tai priklauso nuo žmogaus.
Labai sunku savarankiškai nueiti visą kelią.
Mažai tokių žmonių, kuriems pavyko, nes sunku išeiti už proto ribų.
Buvimas šalia mokytojo, kuris peržengė proto ribas, privers ir jus tai padaryti.
Savarankiškas buvimas pasaulyje, kuris spaudžia jus iš visų pusių, apsunkina tai, greičiau net padaro neįmanomu.
Kl.: buvimas šalia – ar turite omenyje satsangą?
R: Taip, pakanka būti tik satsange.
Daugelis jūsų mano, kad čia atėjote todėl, kad to norėjote.
Bet tai netiesa. Yra kažkas jūsų viduje, kas realizuoja save.
Jūs to nusipelnėte, atsitiktinumų nebūna.
Jei šį vakarą pasiimsite paprastą žmogų, einantį gatve, ir atvesite jį į satsangą, jis išsigąs ir pabėgs iš čia, nes jo išsivystymas dar nepakilo iki tokio lygio.
Todėl aš sakau, nesirūpinkit dėl kitų.
Geriau žiūrėkit į save.
Jei būtumėt atsidavę savo namuose, suvokdami, kad esate Tikrasis AŠ, kad esate Sąmonė, jei jūs būtumėte gryni, kažkas jus nuvestų į kitą dvasinio atsiskleidimo žingsnį.
Viskas savaime suprantama.
Bet jūs turite žengti pirmuosius žingsnius.
Taigi šįvakar čia nėra naujokų, turinčių mažai dvasinės patirties.
Priešingu atveju, jnana-marga jums būtų kvailystė.
Taigi, jūs esate ten, kur turite būti.
Visata niekada nedaro klaidų.
Jei manote, kad kažkas yra blogai, kad kažkas gali jums pakenkti, tada labai tikėtina, kad taip ir atsitiks.
Taip yra todėl, kad jūs tuo tikite.
Jei jūs dėl ko nors šiek tiek susijaudinę, tai tas jaudulys sukelia dar daugiau jaudulio ir dar daugiau problemų.
Bet jei jūs suprantate, kad esate beribė erdvė, grynas Suvokimas, tai kur gi tuomet problema?
Argi gali beribė erdvė turėti problemų?
Robert Adams
=======================================================================
Ar daug iš mūsų šiandien tikrai laimingi?
Iš tikrųjų labai laimingai?
Ne todėl, kad viskas vyksta taip, kaip norite.
Ne todėl, kad jums patinka tai, ką matote.
Jūs laimingi tiesiog todėl, kad jūs Esate.
Tam nėra jokių priežasčių. Ši laimė yra tiesiog patenkinti Sąmonę.
Tai mūsų tikroji Sąmonės būsena, tai, kas jūs, mes, esame.
Iš tikrųjų mes laimingi žmonės. Bet mes šito nežinome.
Mes galvojame, jog tam, kad būtume laimingi, viskas turi susiklostyti tam tikru būdu.
Tai netiesa.
Tai visiškai netiesa.
Jūs galite būti laimingi, kai jums viskas klostosi gerai, ir galite būti labai prislėgti, kai taip nėra.
Tikra laimė neturi nieko bendra nei su žmogumi, nei su vieta, nei su daiktu.
Tikra laimė kyla iš suvokimo.
Iš suvokimo, kad jūs nesate kūnas, nesate protas, nesate jūsų reikalai ir ne pasaulis.
Jūs būsite labai laimingi, jei galėsite atsisakyti visų šių dalykų.
Ši laimė ateis savaime.
Priešingu atveju turėsite klaidingą laimės jausmą.
Daugelis iš mūsų gyvena su netikru laimės jausmu, kai esate laimingi, nes nuostabi diena, šviečia saulė, žydi gėlės, einate į paplūdimį arba į kiną.
Ir mes galvojame, kad esame laimingi.
Bet jei ieškosite giliai savyje, suprasite, kad jūsų viduje yra didžiulė širdgėla ir nėra laimės.
Tai galioja visioms žmogiškoms būtybėms.
Tol, kol jūs tikite, kad esate žmogus, jūs praktiškai negalite būti laimingi, iš tikrųjų laimingi.
Štai apie ką aš kalbu.
Laimė, kurią turiu omenyje, yra už žmogaus supratimo ribų apie gėrį ir blogį, už pojūčių ribų.
Tai jūsų tikroji būsena. Tai, kas jūs esate.
Bet kartoju dar kartą, norėdami tai patirti, turite paleisti visa kita.
Daugelis iš mūsų įsitikinę, kad jei turėsime tam tikrų daiktų, būsime laimingi.
Bet aš sakau, kad pirmiausia turime tapti laimingais, o visa kita atsiras pas jus savaime.
Pagalvokit apie tai.
Taigi, mes visi norime būti laimingi.
Kaip tapti laimingu, ką mes turime padaryti?
Sėdėkite vienatvėje, gilinkitės į save, supraskite tiesą apie save.
Jūs mintyse paleidžiate viską, kas laikė jus vergijoje.
Jūs klausotės savo Širdies.
Jūs stebite save.
Jūs suvokiate savo jausmus ir emocijas.
Ar tai iš tikro jūs? Ar jūs – jūsų emocijos?
Argi jūs – jūsų jausmai, kuriuos stebite? Iš kur atsiranda tie jausmai?
Paklauskite savęs: „Kas aš? Iš kur atsiranda mano jausmai?
Iš kur atsiranda mano mintys? Iš kur atsirado mano gyvenimas?
Kas žaidžia šį žaidimą? Kas gyvena? Kas auga, sensta ir miršta?
Kas tas „aš“, kuris žaidžia šį žaidimą?
Kas tas „aš“, kuris žaidžia šį žaidimą? Kas aš?“.
Jums reikia norėti būti laisvu.
Tai jums turi būti svarbiausia, svarbiau už bet ką kitą.
Viskas, ką darėte visą savo gyvenimą, yra tik žaidimas, žaidimas, kurį žaidžiate su savuoju “aš”. Tik jis atrodo realus.
Todėl sėdėjimas tyloje – tai stebuklas.
Tada kažkas pradeda vykti, kažkas nuostabaus.
Jūs patiriate ramybę. Laimė atsiranda savaime. Džiaugsmas ateina pas jus.
Kai sėdite tyloje, prisimenate, kas jūs esate.
Robert Adams
=======================================================================
Ką jūs darote su savo gyvenimu?
Kaip jūs šiandien pragyvenote savo dieną? Kokios mintys kilo?
Kokie jausmai, emocijos buvo?
Jūs turite nuo kažko pradėti.
Užuot susitapatinę su savo emocijomis, problemomis, pradėkite pamažu keistis, užduodami klausimą: „Kas aš? Kas turi šias problemas?“
Nesvarbu, kiek laiko tai trunka. Laikas ir erdvė neegzistuoja.
Atrodo, kad jie egzistuoja.
Jūs jau suvokėte, kad ir ką sakytumėt, kad ir ką padarytumėte kitam, kaip besielgtumėt, viskas sugrįžta jums atgal.
Kodėl? Nes yra tik vienas AŠ. Yra tik vienas Tikrasis AŠ.
Nėra dviejų ar trijų AŠ. Yra tik vienas Tikrasis AŠ.
Todėl tai, ką aš jums duodu, tai, ką aš iš jūsų pasiimu, tai, ką aš jums padarau, aš padarau tai sau pačiam.
Jeigu aš nekenčiu jūsų, aš nekenčiu savęs.
Problema ta, kad mes rezultatų nematome iškart, todėl manome, kad tai nieko nereiškia.
Viskas visada sugrįžta jums atgal.
Tarkime, kad jūs esate kišenvagis, vagis.
Jūs randate piniginę su 50 000 USD ir sakote: „Puiku, žiūrėk, ką aš gavau“.
Jūs tai pateisinate sakydamas: „Tai turčiaus, jam to nereikia“.
Jūs persikeliate į Kanadą, perkate naują namą, susirandate darbą.
Praeina dešimt metų. Tai laiko ir erdvės iliuzija.
Atrodo, kad laikas egzistuoja, bet taip nėra.
Viskas iš tikrųjų vyksta akimirksniu, bet laikas atrodo realus.
Todėl praeina dešimt metų, jūs turite naują namą ir naują darbą.
Vieną dieną sugrįžtate namo ir pamatote, kad jūsų namas dega.
Visi jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos taip branginote, sudegė.
Kai paskaičiuojate praradimus, pamatote, jog padaryta žala siekia 50 000 USD. Viskas sugrįžo, bet kitu būdu.
Kai mes tai suprantame, nustojame žaisti žaidimus ir imamės dvasinio darbo.
Pamirštame visas šias žmogiškas savybes ir pradedame suvokti: „Mano tikroji prigimtis – tai Sąmonė.
Aš esu absoliuti Realybė. Aš esu grynas Suvokimas, galutinis Vienis.
Tai mano tikroji prigimtis.
Net jei tiesiog dabar to nejaučiu, tai dirbsiu su savimi nuolat, net jei prireiktų dešimties milijonų gyvenimų, aš atkakliai dirbsiu su savimi ir darysiu tai, ko reikia, kol netapsiu laisvu“.
Visa kita – jūsų reikalas.
Robert Adams
=====================================================================
Viskas jau buvo padaryta dėl jūsų.
Bandau pasakyti, kad jums nereikia nešti krovinio.
Tai visiškai tas pats, kaip, važiuojant traukiniu, laikyti savo lagaminą ant galvos.
Ar jūs sėdite su savo lagaminu ant galvos ir laikote krovinį, ar padedat lagaminą ant lentynos?
Jūs gi vis vien pasieksite savo kelionės tikslą.
Lygiai taip pat ir gyvenime. Jūs judate į savo kelionės tikslą.
Jūsų tikslas – pabudimas, išsilaisvinimas.
Jums nereikia nešti krovinio.
Krovinys – tai noras.
Jūs to labai norite, kuo daugiau to norite, tuo labiau tai atstumiate, nes stiprus noras, stiprus siekis – tai stiprus ego.
Jums reikia ugdyti ne norą, o meilę, užuojautą, supratimą.
Leiskite viskam vykti taip, kaip vyksta.
Kai dūmai išsisklaidys, jūs vis tiek būsite tuo, kuo esate, ir būsite absoliučiai laisvas.
Šiame pasaulyje ir apskritai visur nėra absoliučiai nieko, dėl ko verta jaudintis.
Nesvarbu, kokie gali atrodyti dalykai jūsų gyvenime, viskas tvarkoje.
Jūs – pats Dieviškumas, būtent toks, koks esate.
Kai pradedate galvoti apie tai, koks jūs, tai sugadinate, nes sakote: „Kaip aš galiu būti Dievišku? Aš toks ir anoks“.
Kas jums pasakė, kad reikia galvoti?
Jūsų mintys visada duos tokį rezultatą.
Tiesiog pasilikite šioje akimirkoje. Šioje akimirkoje viskas gerai.
Šią akimirką jūs laisvas. Šią akimirką jūs pripildytas džiaugsmo.
Kai tik pradedate galvoti apie tai, tai viską sugadinkite.
Todėl paslaptis ta, kad išliktumėt šioje akimirkoje.
Niekada nepalikit dabarties.
Jūs tampat spontanišku.
Niekada nebūkite praeityje ir niekada nesijaudinkit dėl ateities.
Nes jeigu jūs tikrai esate čia ir dabar, ši akimirka tampa jūsų rytoj, kita savaite, kitais metais …
Robert Adams
====================================================================
Pasaulyje nėra nei ramybės, nei smurto.
Nesakykite, kad vienas skiriasi nuo kito.
Tai yra dvi tos pačios monetos pusės.
Geriau užduokite sau klausimą: „Kas mato smurtą? Kam skirtas smurtas? Kam yra ramybė?“
Ego yra to dalis.
…Atsikratykite ir vieno ir kito.
Mes linkę stebėti, kas vyksta pasaulyje.
Mes matome situaciją Irake, vyksta karas, žmonių žiaurumas vienas kitam, ir mes linkę sakyti: „Aš matau prievartą“.
Smurtas yra dėl ego. Smurtas yra asmeniniam “aš”.
Todėl: „Kas aš? Ar aš esu asmeninis “aš”? Ar esu aš ego?
Jei taip, tada bus smurtas, ir man teks padėti jį sumažinti.
Bet jei aš – Sąmonė, tada tai absoliučiai transcendentiška“.
Tai panašu, tarsi jūs esate lenta, o smurtas – piešiniai, kuriuos piešiate ant jos.
Piešiniai ateina ir praeina, bet mokyklinė lenta visada lieka vienoda.
Lygiai taip pat pasaulis ateina ir išeina, tačiau Sąmonė visada išlieka ta pati.
Ji niekada nesikeičia.
Tapatinkitės su Sąmone, tapkite Ja, ir jūs būsite laisvi nuo visų sąvokų.
Robert Adams
=======================================================================
Nusiraminkite, atsipalaiduokite, pailsėkite.
Jūs esate palaimos kūnas ir jūsų dieviškoji prigimtis – tai Sąmonė.
Jūsų gyvenime niekas negali būti neteisingai, kol nenukreipiate savo protą į tai ir nepadarote jo neteisingu.
Todėl jūs turite kontroliuoti savo mąstymą.
Neleiskite savo protui pasakoti jums, kas vyksta.
Jei išmoksite gyventi šioje akimirkoje, jei išmoksite susikaupti ir išlikti tik šiame momente, tada jūs išreikšite Sąmonę, nes Sąmonė – tai kažkas, esantis šiuo momentu.
Sąmonė – ne vakar ir ne rytoj. Sąmonė – ši akimirka.
Tai tarpas tarp vakar ir rytoj, ketvirtoji gyvenimo būsena.
Po pabudimo, miego ir sapno yra Sąmonė.
Robert Adams
======================================================================
„Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo ir visa kita bus jums pridėta“, o tai reiškia, kad svarbiausia yra pirmiausia.
Sutelkite savo dėmesį į Tikrąjį AŠ.
Suvokite, kad jūs – grynas Suvokimas, kad esate Sąmonė, vedanti į palaimą.
Todėl jūs – šis palaimos kūnas.
Ne taip, kaip žmogaus kūnas.
Kai vartoju terminą „kūnas“, turiu omenyje Visatos kūną.
Jūs esate palaimos kūnas.
Palaima – tai jūsų prigimtis, ir šioje palaimoje nėra nieko blogo.
Robert Adams
=======================================================================
Kaip jūs galite nuspręsti, ar progresuojate?
Tiesiog pagal tai, kaip jaučiatės. Jei pasaulis pasiekia jus ir jaučiate, kad šiame pasaulyje yra kas nors, ko jūs nekenčiat ar mylite, kažkas šiame pasaulyje, kas jus skaudina ar daro laimingą, tada žinokite, kad jūs neprogresuojate arba progresuojat ne taip gerai.
Tikra laimė, ramybė, meilė – tai pati jūsų prigimtis.
Šiame išoriniame pasaulyje nėra nieko, kas galėtų jums tai suteikti.
Visada atminkite, kad išorinis pasaulis panašus į sapną.
Tai viskas, kuo jis yra. Sapnas ir nieko daugiau.
Tačiau kyla klausimas: „Kas mato sapną?“
Atsakymas: „Niekas“, nes iš tikrųjų nėra kam matyti sapno ir pats sapnas nevyksta.
Nepaisant to, atrodo, kad visi šie dalykai vyksta.
Iš kur jie visi atsirado?
Jie iš niekur nekyla. Absoliučiai nieko nevyksta.
Iš tikrųjų, niekas nesapnuoja.
Tiesą sakant, nėra jokio sapno. Visa tai yra didžiulis pokštas.
Jūs neegzistuojat.
Argi tai, kad žinote, jog jūs niekas, ir kad jūs neegzistuojate, neverčia jus jaustis gerai?
Jūs net nesate Absoliuti Realybė.
Jūs net nesate Sąmonė.
Visa tai žodžiai. Jūs nesate nirvana, nesate tuštuma.
Jūs nesate nė vienas iš šių dalykų.
Kuo jūs esate?
Tyla. Jūs – tyla. Visiška tyla.
Tik tuomet, kai jūs esate tyloje, atrodo, kad jūs pabudote.
Aš sakau, atrodo, kad pabudote, nes nėra nieko, kas pabustų ir nėra tylėjimo.
Ką dar pasakyti?
Robert Adams
======================================================================
Kažkas paskambino šį rytą, šio žmogaus dabar nėra.
Manęs paprašė išsamiai atsakyti į klausimą, kurį Glenas uždavė praėjusią savaitę. (Glenas sėdi kampe.) Jis turėjo tokį klausimą: „Ar gali supykti realizuotas žmogus, išminčius ar džniani?“, Ir aš trumpai paliečiau šią temą.
Labai glaustai, šiek tiek apie tai pasakiau.
Kažkas dėl tam tikrų priežasčių norėjo, kad aš apie tai išsamiai pakalbėčiau.
Tai įdomus klausimas. Žmonės pyksta.
Todėl, kai jūs pasiekiate savirealizaciją, ar dar vis jaučiate pyktį, įniršį ar įtūžį?
Šį klausimą paprastai užduoda ieškantys arba mokiniai.
Atsidavusiam tai nesvarbu.
Kai užduodate tokį klausimą, jūs klausiate iš a-džniani požiūrio, ir yra skirtingų atsakymų. Tai labai paradoksalu.
Tai man primena tą laiką, kai buvau inicijuotas Paramahamsos Yoganandos.
Man buvo 17 metų, tai buvo prieš man išvykstant į Indiją pamatyti Ramanos Maharši.
Iniciacijos metu aš klūpojau ant kelių, Yogananda uždėjo ranką man ant galvos ir tarė: „Robertai, ar tu pažadi mane mylėti, nepaisant to, ką aš darau, nepaisant to, ką tu galvoji arba matai, ką aš darau?“
Aš sudvejojau ir pagalvojau: „Ką jis ketina daryti? Jis ketina ką nors užmušti ir nori, kad aš jį mylėčiau, nepaisant nieko?“
Tada supratau, kad neturiu atsakymų ir pasakiau:„Taip“.
Tik po dviejų ar trijų su juo praleistų mėnesių aš supratau, ką jis turėjo omenyje.
Jis reaguodavo skirtingai į skirtingus žmones su skirtingom prigimtim.
Tai buvo per Kalėdas, tuo metu Yogananda gyveno su vienuoliais Encinite.
Prisimenu, kaip vienas vienuolis priėjo prie jo ir paklausė: „Meistre, (jie vadino jį „meistru“), ar galiu Kalėdoms aplankyti savo šeimą? Aš išvyksiu dviem savaitėms“.
Yogananda pasidarė labai malonus ir pasakė: „Žinoma, tu gali. Tu turi pasimatyti su savo šeima. Jie tavęs pasiilgo. Važiuok, gerai praleisk laiką ir sugrįžk po dviejų savaičių“.
Tada kažkas kitas priėjo, atsiklaupė priešais jį ant kelių ir paklausė: „Meistre, ar aš galiu aplankyti savo šeimą Kalėdoms?“
Yogananda įniršo ir pradėjo šaukti ant vienuolio.
Jis pasakė: „Kaip tu drįsti man užduoti tokius klausimus. Kodėl tau reikia aplankyti savo šeimą? Jie nenori tavęs matyti. Žinoma, tau negalima važiuoti. Neklausk tokių kvailų klausimų. Sugrįžk į savo kambarį“.
Tai buvo dilema, tas pats klausimas, atsakymai skirtingi.
Rezultate aš suvokiau, kad Yogananda sugebėjo skaityti žmones.
Jis tiksliai žinojo, kas vyksta.
Jis negalėjo duoti to paties atsakymo dviem skirtingiems žmonėms.
Jis suvokė, kad pirmas žmogus turi mylinčią šeimą ir turi aukštą savivertę, todėl nesvarbu, kur šis žmogus nuvyks.
Jo širdis visada yra tiesoje, realybėje, Dievuje.
O antrasis žmogus turėjo žemą savivertę, ir Yogananda jautė, kad mayos jėga įtrauks jį atgal į šį pasaulį, į materialumą to, kas yra.
Ir galbūt tas žmogus net nebūtų sugrįžęs. Todėl jis pateikė tokį atsakymą.
Lygiai taip pat ir su atsakymu į klausimą, kurį uždavė Glenas.
Kartais išminčius apsimeta atsidavusiųjų, mokinių ar ieškančiųjų naudai. Tai būtina.
Prisimenate Jėzaus ir prekeivių atvejį?
Jėzus atrodė labai piktas, kai įėjo į šventyklą ir pamatė pirklius, pardavinėjančius savo prekes ant šventyklos laiptų.
Jis apvertė stalą ir sušuko: „Kaip drįstate tai daryti mano Tėvo namuose?“ Ir išvarė juos visus.
Atrodė, kad jis taip pat labai supyko. Bet ar taip?
Kai kalbama apie išminčius, džniani, paprastai jie laikomi transcendentiniais.
Jie išėjo už ribų. Jie neturi ego, neliko asmenybės. Kas pyksta?
Tai ego gali supykti, protas.
Jei ego-proto nebelieka, kaip galima supykti?
Tikrasis išminčius, džniani, iš tikrųjų niekada nepyksta, nes neturi tam mechanizmo.
Tai kaip pasakojimas apie zen vienuolį, kuris priėjo prie meistro ir pasakė: „Meistre, aš visą laiką pykstu. Aš nieko negaliu su tuo padaryti. Ką man daryti?“
Meistras išsitraukė savo kardą, nukirto jam galvą ir pasakė:„Pažiūrėkime, kaip tu dabar supyksi“.
Ir … vienuolis nušvito. Jo galva sugrįžo į savo vietą, ir jis tapo realizuotu.
Robert Adams
=======================================================================
Supraskite savo tikrąją prigimtį, išsiaiškinkite, kas jūs esate, ir tada viskuo taip pat bus pasirūpinta.
Nesijaudinkite dėl kitų žmonių.
Jūs negalite pakeisti dalykų.
Jūs negalite suteikti ramybės pasauliui, kol esate iliuzijoje.
Tapkite ramūs ir jūs pamatysite ramybę.
Tapkite mylintys ir jūs pamatysite meilę.
Robert Adams
======================================================================
Jūsų fizinis gyvenimas jau suplanuotas ir viskas, ką jums reikia padaryti – tai gražiai jam atsiverti.
Viskas vyksta taip, kaip turi.
Jums reikia atsiminti, kad Visatoje nėra blogio, todėl jums nieko blogo negali nutikti.
Jei manote, kad gali, tai tik dėl jūsų vaizduotės.
Jūs turite tam tikrą koncepciją, išankstinį nusistatymą, kaip viskas turi būti.
Žinoma, jūs visada nusiviliate, nes niekas niekada nebūna taip, kaip jūs galvojate.
Tačiau viskas veikia jūsų naudai dėl to, kad Visatoje nėra nieko, kas jums norėtų ar galėtų pakenkti.
Robert Adams
====================================================================
Jūs – tai beribė erdvė.
Jūs turite tai pradėti matyti viskame, ką darote.
Visos baimės, nerimas ir sumaištis, kurį išgyvena kai kurie iš jūsų, yra tik uždėti ant erdvės.
Tai tik vaizdas.
Tai yra priežastis, kodėl jie keičiasi ir kodėl jie niekada nebūna vienodi.
Jūs šiandien galite pykti, o rytoj būti laimingi.
Vieną dieną galite sirgti, o kitą – linksmintis.
Vieną dieną galite jaustis gerai, o kitą dieną – blogai.
Jūs vieną dieną galite gimti, o kitą numirti.
Bet kokiu atveju atrodo, kad viskas, kas atsiranda, turi pabaigą.
Kodėl jūs turite susitapatinti su tuo, kas pasibaigia ir prasideda?
Robert Adams
=======================================================================
Jūs patys esate kaip knyga, turite daug istorijų.
Pažvelkite į istorijas, kurios paslėptos jumyse.
Jei tyrinėsite save, neturėsite laiko daug skaityti.
Atidžiai pažvelkite į savo godumą, į savo geismą, į savo neapykantą.
Visi šie dalykai jus sulaiko.
Pažvelkite į šiuos dalykus išmintingai.
Pažiūrėkite, kas vyksta jūsų viduje.
Tai ir yra jūsų knyga: pašalinimas nereikalingų charakterio bruožų, įgavimas gerumo, paprastumo ir ramybės.
Jei taip dirbsite su savimi, neturėsite laiko skaityti pornografinių knygų, pasakų, mokslinės fantastikos ar bestselerių.
Būsite per daug užsiėmę dirbdami su savimi ir atsikratydami dalykų, kurie jus stabdo.
Štai ir viskas.
Robert Adams
=====================================================================
Tai, ko mokė Ramana Maharši, nėra naujiena.
Ramana tiesiog mokė Upanišadų.
„Kas aš?“ buvo nuo neatmenamų laikų.
Jei mokytojas visą laiką sako, kad turi kažką naujo, ko jus išmokys, būkite atsargūs, nes po saule nėra nieko naujo.
Ramana tiesiog peržiūrėjo filosofiją „Kas aš?“ ir pavertė ją dvidešimto amžiaus žmonėms suprantamu dalyku.
Bet ko jis mokė?
Jis tiesiog mokė mus, kad nesame kūno-proto fenomenas.
Jis tiesiog mokė, kad jei turite problemų, nesigailėkite savęs, nesilankykite pas psichoterapeutus, nekaltinkite savęs, tiesiog klauskite savęs: „Kam kyla ši problema?“
Žinoma, atsakymas bus toks: „Problema kyla man“(problema kyla pas “aš”).
Laikykitės to „aš“. Pasekite tą „aš“ iki šaltinio, visko, kas egzistuoja, pagrindo.
Kaip jums tai padaryti? Kaip jums laikytis to „aš“?
Tiesiog užduodant sau klausimą: „Kas aš? Kas aš esu?“
Vėl ir vėl klauskite savęs:„Kas aš?“
Pamirškite laiką. Pamirškite erdvę. Pamirškit viską.
Susilaikykite nuo mąstymo.
Kai kyla mintys, užduokite sau klausimą: „Kam kyla mintys?“
Vėl: „Jos kyla man“. Laikykitės to „aš“: “aš galvoju šias mintis.
Gerai, tuomet kas aš? Kas galvoja šias mintis? Kas aš?“
Lengviausias būdas tai padaryti, kaip aš atradau, tiesiog pasakyti sau: „Aš-aš, aš-aš“.
Ir jūs pastebėsite, kad taip darant, „aš-aš“ vis giliau ir giliau įeina į jūsų širdies centrą, tiesiai į šaltinį.
Aš atradau, kad vakariečiams yra daug naudingiau sakyti „aš-aš“ nei „Kas aš?“
Vėlgi, nežiūrėkite į laiką. Neklauskite: „Kada gi kas nors nutiks?“
Vienas pasekėjas pasiskundė Ramanai, kad su juo buvo 25 metus, praktikuodamas klausimą „Kas aš?“, bet nieko taip ir neįvyko.
Ramana patarė: „Pabandyk dar 25 metus ir pažiūrėk, kas įvyks“.
Pamirškite laiką, pamirškite apie tai, kada gi tai įvyks.
Net jei šiame gyvenime nieko neįvyks, jūs būsite toli priekyje.
Nes jei tapote nuoširdus, jei iš tikrųjų praktikavote, tai atsidursite tokioje aplinkoje, kuri bus palanki jūsų realizacijai, ir tada jums gali įvykti pabudimas 12 ar 13 metų, nes jūs tai užsitarnavote.
Bet jei jūs, kaip ir dauguma žmonių, vaikščiosit visur, kišdamiesi į kitų žmonių reikalus, sakydami: „Aš tam neturiu laiko. Aš jau bandžiau dvi valandas ir tai neveikia “, tuomet jūs sugrįšite čia vėl ir vėl, išgyvendami skirtingas patirtis.
Iki to laiko, kai vieną dieną, galbūt po dešimties tūkstančių metų, jūs tai pagaliau pradėsite suvokti, ir pagaliau pradėsite nuoširdžiai praktikuoti taip, kaip turėtumėte praktikuoti dabar.
Robert Adams
=====================================================================
Kai kurie iš jūsų stebisi, kodėl nėra greito progreso jūsų dvasinėje kelionėje.
Tai nėra sunku pastebėti.
Tiesiog pažvelkite į savo įsitikinimų sistemą.
Atkreipkite dėmesį, kaip jūs gyvenate.
Kai kurie iš jūsų bijo pokyčių.
Jūs norite, kad jūsų gyvenimas būtų toks pats dabar ir visuomet.
Jūs žinote, kad tai neįmanoma.
Jei bijote pokyčių, vieną dieną pats gyvenimas ištrauks jums kilimėlį iš po kojų. Ir jūs turėsite daryti pokyčius.
Visi daiktai, kurie jus sulaiko – tai jūsų saugos antklodė (pvz.: antklodėlė, į kurią susisupa išsigandęs vaikas; bet koks žinomas daiktas, sukuriantis pasitikėjimo jausmą; saugumo garantija), pagalvokite apie tai.
Kas yra jūsų saugos antklodė? Maistas? Lyčių priešingybė arba seksas, ką jūs renkatės? O gal tai nėra seksas?
Visi šie dalykai jus sulaiko.
Tiesiog įsitraukimas į judėjimą, bandant padaryti šį pasaulį tinkamesnį gyvenimui, sulaiko jus.
O dabar kai kurie naujokai pasijus keistai, kai kalbu kažką panašaus.
Nes jūs galvojate: „Argi mes neturime padėti pasauliui?“
Jūs turite išsiaiškinti, kas jūs esate.
Pirmasis ir pagrindinis jūsų darbas yra pabusti, ir tada pamatysite, ar norite padėti pasauliui.
Kokiam pasauliui?
Bet pirmiausia pabuskit.
Kuo daugiau jūs dalyvaujate judėjimuose už taiką arba judėjimuose prieš judėjimus už taiką, taip ar kitaip, tuo labiau jus įtrauks materialumas.
Visa tai pagirtini dalykai.
Manau, kad tai yra geriau nei būti bankų plėšiku.
Taigi, jei turite ką nors daryti, tuomet padėkite kitiems žmonėms. Čia nėra abejonių.
Bet atsiminkit tiesą. Turite pasakyti: „Aš privalau atrasti Save“.
Savęs atradimo procese jūs neturite skriausti kitų. Tai neteisinga.
Bet jūs galite būti patys savyje.
Supraskit, kad tai jūsų gyvenimas.
Tai nėra jūsų vyro gyvenimas. Tai ne jūsų žmonos gyvenimas. Tai nėra jūsų vaikų gyvenimas. Tai nėra jūsų giminaičių gyvenimas.
Tai jūsų gyvenimas. Jūs egzistuojate čia ir dabar.
Ką jūs darote su gyvenimu?
Kaip galite leisti žmonėms jus supykdyti?
Kaip galite leisti žmonėms jums aiškinti, ką turite daryti, priimti sprendimus už jus?
Visi atsakymai yra jumyse. Bet jūs turite atsisukti į savo vidų.
Jūs turite nuoširdžiai, su didžiule aistra kreiptis į savo vidų ir atrasti save.
Robert Adams
=====================================================================
Numeris vienas: Nustokite galvoti. Kontroliuokit savo mintis.
Numeris du: Gyvenkit čia ir dabar.
Pamirškite praeitį, negalvokit apie ateitį.
Gyvenkite viena akimirka ir būkite laimingi tą akimirką.
Darykite viską, ko reikia, kad šiuo metu būtumėt laimingi.
Numeris trys: Neteiskit. Niekada nieko neteiskit.
Nesvarbu, kaip tai beatrodytų, tačiau niekada nieko netieskite.
Numeris keturi: Palikite viską ramybėje.
Jūs atėjote į šį egzistavimo planą ne tam, kad ką nors arba kažką pakeistumėte.
Jūs esate čia ne tam, kad ką nors ar kąžką pataisytumėte.
Jūs esate čia tik todėl, kad sužinotumėt tiesą ir taptumėt laisvi ir išsivadavę.
Numeris penki: Visada gaudykit save ir sakykit: „Aš esu Brahmanas“.
Kai sakote: „Aš esu Brahmanas“, tai kalbate ne apie savo fizinį kūną ar ego.
Jūs sakote tiesą apie save.
Realybė pati savaime yra Brahmanas.
Tai neturi nieko bendra su jūsų kūnu.
Jūsų kūnas neegzistuoja. Jo niekada nebuvo.
Atrodo, kad jis egzistuoja, bet jis neegzistuoja.
Jūsų prigimtis – gryna Sąmonė, grynas Suvokimas.
Visada atsiminkite šiuos dalykus, išmokite juos.
Jūs turite daug priemonių darbui su savimi.
Jei galėtumėte kiekvieną savo gyvenimo akimirką panaudoti šias priemones, niekada nebebūtumėte nelaimingi.
Kaip galite būti nelaimingi, jei žinote tiesą?
Jūs gimėte ne tam, kad kentėtumėt ar turėtumėt problemų.
Robert Adams
=======================================================================
Kai jūs suvoksite, kad jūs – tai begalinė erdvė, tada aš-mintis sugrįš į Širdį ir ten ištirps.
Kai daugiau nebėra aš-minties, nebelieka nei kūno, nei proto, nei daiktų, nes visa tai yra susiję su aš-mintimi.
Kaip begalinėje erdvėje gali būti aš-mintis?
Pradėkite suvokti, kada jūs naudojate terminą „aš“.
Stebėkite tai, ką jūs sakote, ir kai sakote „aš“.
Aš-mintis nepriklauso jums. Tai miražas. Tai melas.
Egzistuoja tik neribota erdvė, Absoliuti Realybė.
Ar jūs galite dabar nejausti, kad jūs – tai palaimos vandenynas?
Ar jūs galite nesuprasti, kad jūs su niekuo neturite absoliučiai nieko bendra?
Jūs jau laisvi. Jūs ryškūs ir spinduliuojantys.
Jūs – Širdies euforija. Argi tai ne nuostabus jausmas?
Ar jūs dabar galite matyti, jog nesvarbu, ką išgyvenate, tai, kas nutinka jūsų gyvenime, nesvarbu, ar tai gerai, ar blogai?
Jūs daugiau nebekreipsite dėmesio į situacijas ir į jas nebereaguosite.
Robert Adams
======================================================================
Nepriimkite savo jausmų. Nepriimkite savo minčių.
Nežiūrėkite, kaip jūs jaučiatės nelaimingas, nieko su tuo nedarykite ir jūs galėsite tapti liudininku.
Tai taip pat padeda.
Bet geriau savęs paklausti: „Kodėl aš jaučiuosi nelaimingas?“
Ir suvokti, kad jūs sakote, jog „aš“ jaučiasi nelaimingu.
Mažasis “aš”. Aš tapatinuosi su savo kūnu kaip „aš“.
Vėl klaida. AŠ pats savaime esu gryna harmonija, džiaugsmas, laimė.
Bet kai tapatinat Aš su savo kūnu-protu, jis tampa asmeniniu „aš“, kuris neegzistuoja.
Jūs darot taip, kad jis egzistuotų.
Jūs su tuo susitapatinat.
Kodėl norite susitapatinti su savo asmeniniu „aš“?
Jūsų asmeninis “aš” niekada neegzistavo.
Kodėl reikia su juo draugauti? Kodėl jūs suteikiate jam stiprybės?
Kodėl leidžiate jam augti?
Atimkite iš mažojo “aš” galią.
Pažinkit savo Tikrąjį AŠ ir pamirškit apie šias nesąmones, apie protą, kūną, mintis, pasaulį, Dievą ir visa kita, kas atrodo tikra.
Su niekuo savęs nelyginkit.
Būkite ištikimi savo Tikrajam AŠ, nekreipkite dėmesio į tai, kaip progresuoja kas nors kitas.
Pamirškit apie šventuosius, išminčius ir kitus žmones.
Jūs esat vienintelis, kuris kada nors egzistavo ir nėra nieko, išskyrus jus.
Jūs esate visi šventieji, visi išminčiai ir visi aiškiaregiai.
Jūs esat viskas. Viskas yra Tikrasis AŠ, ir jūs esat TAI.
Kodėl gi nepabudus?
Kodėl taip ilgai norite žaisti šiuos žaidimus?
Tikėdami reinkarnacija, kad reikia sugrįžti vėl ir vėl, tikitės geresnio gyvenimo kitą kartą?
Kodėl?
Robert Adams
Daugiau Advaita Vedanta informacijos :
Mintys SADHANA , Papadži mintys, mintys Satja Sai Kalba Satja Sai,